Centrinės Europos jėzuitų provincijolas t. Bernhardas Bürgleris, SJ, vasario 9–14 dienomis drauge su Insbruko jėzuitų kolegijos rektoriumi t. Christianu Marte, SJ, lankėsi Ukrainoje, aplankė ten besidarbuojančius jėzuitus ir susitiko su Ukrainos žmonėmis. Pakeliui aplankė ir Lenkijos jėzuitus, padedančius Ukrainos pabėgėliams.
Koks buvo Jūsų kelionės tikslas?
Kelionės tikslas buvo parodyti solidarumą ir suplanuoti tolesnius pagalbos veiksmus. Karo Ukrainoje paliestų žmonių išgyvenimų pasakojimai stiprina nukentėjusiuosius ir pagalbininkus. Tai ir asmeniškai padeda geriau suvokti šią itin sudėtingą situaciją.
Kas Jums padarė stipriausią įspūdį?
Man stipriausią įspūdį padarė Ukrainos žmonių vilties išlaikymas ir pasitikėjimas Dievu. Jie tiki, kad teisingumas ir taika yra stipresni nei neapykanta ir mirtis. Kiekviena Ukrainos šeima yra paliesta karo. Buvusioje jėzuitų bažnyčioje Lvive dalyvavome laidotuvių Mišiose, kurios buvo aukojamos už keturis jaunus žuvusius karius. Tai sukrečiančios akimirkos visiems, ypač artimiesiems. Senosiose Lvivo kapinėse dabar atsirado didžiulė teritorija naujų kapų, kuriuose palaidoti jauni žmonės, nužudyti kare.
Lvivas yra Ukrainos vakaruose. Ar karas juntamas ir ten?
Vieną dieną tris kartus buvome įspėti oro pavojaus sirenų. Miesto pakraštyje šešis kartus girdėjome sprogimus. Raketos didmiestyje! Kaskart vyksta oro antskrydžiai. Slėptuvės yra apsaugotos smėlio maišais. Priešais namus visur matyti dyzeliniai elektros generatoriai.
