Mes – jėzuitai

Mes, jėzuitai, esame tarptautinė Romos katalikų bažnyčios Draugija. Žodis „jėzuitas“ kilęs nuo Jėzaus vardo. Jėzuitai yra „Jėzaus bendrakeleiviai“. Mes sekame Jėzumi Kristumi pagal šv. Ignaco Lojolos tradiciją. Draugijos simbolyje yra monograma IHS, trys pirmosios Jėzaus vardo raidės graikiškai. Jas galima skaityti ir taip: „Iesum Habemus Socium“ – „Mūsų bendrakeleivis yra Jėzus“.

Kova už tikėjimą ir teisingumą, dialogas su įvairiausiomis kultūromis bei sutaikymo pastangos – mūsų Draugijos charizma šiandien kaip niekad aktuali. Siekiame, kad mūsų gyvenimas, maitinamas ignaciškojo dvasingumo turtų, taptų vaisingu kitiems.

Mūsų Draugija apima visą pasaulį, vykdome veiklą visuose žemynuose. Savo institucijose dirbame kartu su moterimis ir vyrais, kurie skiria savo jėgas bažnyčiai ir visuomenei. Šiandien Jėzaus Draugijoje, įkurtoje 1540 m., yra 14 839 nariai, iš jų 10 721 kunigas, 894 broliai, 2 593 jauni dar studijuojantys jėzuitai ir 631 naujokas (2021 m. sausio mėn. duomenys). Trumpinys SJ po jėzuito vardo reiškia „Societas Jesu“ – „Jėzaus Draugija“.

0
Popiežius iš Jėzaus Draugijos (Pranciškus)

Jėzuitai

0
Jėzaus Draugijos šventieji ir palaimintieji

0
Jėzuitai visame pasaulyje

Viskas didesnei Dievo garbei

0
Draugijos provincijos visame pasaulyje

MAGIS

0
Jėzuitai Centrinėje Europoje

0
Vietos Centrinėje Europoje

Jėzuitai Centrinėje Europoje

Mes, jėzuitai Centrinėje Europoje, į ateities iššūkius atsiliepiame energingai ir veikliai, bet esame ir pilni pasitikėjimo Dievu ir ramybės. Nuo pat įkūrimo Jėzaus Draugijos misija yra universali ir nepaiso geografinių ar kalbinių sienų. Draugijos struktūros yra skirtos tam, kad ši misija būtų įmanoma. Todėl jau keletą metų Draugija keičia savo ligšiolinę provincijų struktūrą, pritaikydama ją prie mažėjančio narių skaičiaus, ir formuoja taip pat ir kelias šalis apimančias provincijas, kad galėtų geriau atsiliepti į laikmečio aktualijas ir žmonių poreikius.

Mūsų naujoji Centrinės Europos provincija apima Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Austriją, Švediją ir Šveicariją. Ji buvo įkurta 2021 m. balandžio 27 d., per šv. Petro Kanizijaus 500-ąsias gimimo metines. Iš Neimegeno kilęs šv. Petras Kanizijus, pirmasis Vokietijos provincijolas, troško išplėsti jėzuitų veiklą į rytus, iki Lietuvos ir netgi dar toliau, kurį laiką vadovavo Vienos vyskupijai ir mirė Fribūre (Šveicarijoje). Jis suvaidino svarbų vaidmenį savo katekizmais – 1585 m. latviškasis katekizmas yra seniausia spausdinta knyga latvių kalba. Dar ir šiandien mums, jėzuitams Centrinėje Europoje, jis yra misionieriškos veiklos pavyzdys: tvirtų įsitikinimų europietis, kolegijų ir universitetų įkūrėjas, didis XVI amžiaus teologas ir bažnyčios reformatorius. 

Įkurdami šią naują provinciją, siekiame geriau įgyvendinti visuotines apaštalines pirmenybes, kuriose Draugija suformulavo pagrindines savo veiklos gaires artimiausiems dešimčiai metų: padėti kitiems atrasti Dievą, būti drauge su atstumtaisiais, lydėti jaunimą ir rūpintis bendraisiais namais – tai apima mūsų apaštalinė misija. Mes, jėzuitai, ir toliau būsime matomi ir dirbsime visose mūsų Centrinės Europos provincijos šalyse, atsidavimą Dievui jungdami su tarnyste žmonėms.

Pasaulinė Jėzaus Draugijos struktūra

Palyginti su kitomis vienuolijomis, kurių struktūros yra gana demokratiškos, Jėzaus Draugijos vadovavimo struktūra yra aiškiai hierarchinė. Bet čia didelis dėmesys skiriamas bendriems svarstymams ir komunikacijai tarp atskirų jėzuitų ir jų vyresniųjų.

  • Generalinis vyresnysis

    Jėzaus Draugijai vadovauja generalinis vyresnysis. Nuo 2016 m. juo yra t. Arturo Sosa, SJ, jėzuitas iš Venesuelos. Jis yra vienintelis Jėzaus Draugijoje renkamas vyresnysis. Jam patikėta vadovauti visai Draugijai. Jis renkamas iki gyvos galvos, tačiau 31-oji Generalinė kongregacija yra numačiusi galimybę atsistatydinti. Jo nuolatiniai patarėjai ir bendradarbiai sudaro Generalinę kuriją, kurios, kaip ir generalinio vyresniojo, būstinė yra Romoje.

  • Generalinė kongregacija

    Ji renka generalinį vyresnįjį, tačiau taip pat gali būti šaukiama, esant būtinybei spręsti kitus ypatingos svarbos klausimus. Generalinė kongregacija, kaip aukščiausias Draugijos valdymo organas, nustato bendrąsias veiklos gaires ateinantiems metams. Maždaug 200 narių yra renkami iš vietos bendruomenių arba dalyvauja pagal pareigas.

  • Draugijos provincijos

    Administraciškai Jėzaus Draugija yra suskirstyta į provincijas ir regionus. Provincijų ribos yra lanksčios. Kiekvienas jėzuitas yra priskirtas tam tikrai provincijai, bet visada gali gyventi ir dirbti už savo provincijos ribų.

  • Provincijolas

    Provincijai vadovauja provincijolas. Centrinės Europos provincijolas yra t. Bernhardas Bürgleris, SJ. Provincijolą skiria generalinis vyresnysis tam tikra atrankos tvarka, paprastai šešeriems metams. Jis yra atsakingas už bendruomenes ir provincijos narius. Visi Europos provincijolai drauge sudaro Europos provincijolų konferenciją, kuri turi savo pirmininką.

  • Konsultoriai

    Provincijolui padeda konsultorių kolegija (lot. consultare – „patarti“) – patariamoji institucija, padedanti jam priimti sprendimus. Konsultorius skiria generalinis vyresnysis.

  • Bendruomenės

    Norėdami būti mobilesni, jėzuitai gyvena ne konkrečioje vietoje įsikūrusiuose vienuolynuose, o namuose arba bendruomenėse. Jėzuito priklausomybė konkrečiai bendruomenei keičiasi, kai jis imasi naujos atsakomybės kitoje vietoje. Kiekviena bendruomenė turi savo vyresnįjį, kurį paprastai skiria provincijolas.

Naujosios Centrinės Europos provincijos valdymo komanda

Be provincijolo, jo pavaduotojo ir ekonomo, yra aštuoni delegatai, atsakingi už atskiras apaštalinės veiklos sritis ir padedantys provincijolui. Taip įvairios mūsų provincijos apaštalinės sritys yra geriau tarpusavyje susiejamos, o skirtingos institucijos gali glaudžiau bendradarbiauti.

  • Provincijos vadovybė Miunchene

    T. Bernhard Bürgler, SJ

    provincijolas, vadovaujantis naujajai Centrinės Europos provincijai, kurioje šiuo metu yra 36 veiklos vietos ir 419 jėzuitai.

    T. Johann Spermann, SJ

    ekonomas, atsakingas už ekonominius ir finansinius jėzuitų veiklos ir gyvenimo klausimus.

     

    T. Jan Roser, SJ

    socijus – dešinioji provincijolo ranka – padedantis jam visais klausimais.

  • Jaunimo ir pašaukimo reikalų delegatas

    T. Thomas Hollweck, SJ

    jaunimo ir pašaukimo reikalų delegatas, atsakingas už naujokyną ir visas iniciatyvas, padedančias jaunimui atrasti savo pašaukimą ir į jį atsiliepti.

  • Mokyklų ir universitetų delegatas

    T. Christian Rutishauser, SJ

    mokyklų ir universitetų delegatas, atsakingas už visas mokyklas, universitetus ir mokslo įstaigas.

  • Sielovados delegatas

    T. Bernd Günther, SJ

    sielovados delegatas, koordinuojantis jėzuitų parapijų, akademinės sielovados ir įvairių sielovados institucijų veiklą.

  • Dvasinio ugdymo ir rekolekcijų namų delegatas

    T. Christian Marte, SJ

    dvasinio ugdymo ir rekolekcijų namų delegatas, atsakingas už Draugijos institucijas, kuriose vyksta rekolekcijos ir dvasinio ugdymo programos, taip pat koordinuoja provincijos leidžiamus žurnalus.

  • Socialinių reikalų ir ekologijos reikalų delegatas

    T. Klaus Väthröder, SJ

    socialinių reikalų ir ekologijos reikalų delegatas, atsakingas už ryšius su šių sričių institucijomis ir iniciatyvomis.

  • Ugdymo reikalų delegatas

    T. Christoph Soyer, SJ

    ugdymo reikalų delegatas – visų jaunų jėzuitų kontaktinis asmuo, atsakingas už vidines Draugijos studijas ir jėzuitų ugdymo etapus.

  • Bendruomenių reikalų delegatas

    T. Jan Roser, SJ

    bendruomenių reikalų delegatas, atsakingas už bendruomenės vyresniųjų ugdymą ir palydėjimą, taip pat bendrystę visose bendruomenėse.

  • Senjorų delegatas

    T. Hermann Kügler, SJ

    senjorų delegatas, atstovaujantis vyresnio amžiaus brolių interesams ir padedantis jiems, sulaukus senatvės, rasti Draugijoje tokią vietą, kurioje jie būtų palaikomi.

Naujienlaiškis