Kaip tapti jėzuitu

„Padėti sieloms” taip misiją įvardijo šv. Ignacas, šiais laikais galėtume sakyti: „Tapti žmonėmis dėl kitų“. Taip suprantame, ką reiškia sekti Jėzumi. Mes skelbiame tikėjimą ir siekiame teisingumo, nes būtent toks buvo Jėzaus kelias: Dievo ir artimo meilė, tikras solidarumas be jokių kompromisų.

Mūsų Draugijos pavadinime yra Jėzaus vardas, kuris mus įpareigoja elgtis taip, kaip Jis. Todėl mūsų vieta yra tiek Bažnyčios centre, tiek jos pakraščiuose ir dar toliau.

Jei nori sužinoti daugiau, susisiekime:

t. Eugenijus Markovas, SJ, eugenijus.markovas(at)jezuitai.lt

  • Dvasingumas ir malda

    Dvasingumas ir malda

    Šv. Ignacas Lojola kiekvieną akimirką ieškodavo Dievo ir jį rasdavo. Dvasinėse pratybose mūsų Draugijos steigėjas aprašo, kaip Dievas ugdė šį jo nusistatymą, kuriuo mes remiamės iki šiol. Ši nuostata yra ignaciškojo dvasingumo, kuriuo dalijamės su kitais žmonėmis, esmė: atrasti Dievą savo gyvenime ir likti santykyje su Juo.

    Gal daug kas nustebs, bet mes neturime tvirtai nustatyto maldos laiko. Nors dažnoje jėzuitų bendruomenėje kasdien bendrai švenčiama Eucharistija, bet daugiau bendros maldos praktiškai nebūna.

    Kiekvienas jėzuitas pats sprendžia, kada jam melstis, nes Ignacas norėjo, kad mes nebūtume „pririšti“ prie konkretaus, pvz., Valandų liturgijos, maldos laiko. Jis norėjo, kad būtume laisvi darbuotis pasaulyje. Savo tarnystę turime paversti malda, būti kontempliatyvūs veikloje (lot. contemplativus in actione). Taigi, kad ir ką darytume, turime išlikti santykyje su Dievu. Tačiau kartais atsitraukiame į tylą intensyviau ieškoti Dievo valios ir atnaujinti savo žvilgsnį į jį.

    Rekolekcijos (dvasinės pratybos) yra mūsų charizmos pagrindas. Kiekvienas jėzuitas „ilgąsias“, t. y. 30 dienų, rekolekcijas atlieka du kartus: naujokyne ir terciate. Per įvairių Šventojo Rašto vietų kontempliaciją, kasdienius pokalbius su dvasiniu palydėtoju ir nuolatinį santykį su Dievu siekiame, kad Jėzus savo pavyzdžiu ugdytų mūsų mąstyseną, jausmus ir veiksmus. Šią neįtikėtiną patirtį sunku nusakyti žodžiais. Tačiau viskas, ką darome kasdienybėje, parodo, kad rekolekcijos yra visos mūsų veiklos pagrindas – tiek prie profesoriaus rašomojo stalo, tiek dirbant su jaunimu, sielovadoje ar patarnaujant vargstantiesiems.

  • Jėzuitų ugdymas

    Jėzuitų ugdymas

    Jėzuitų ugdymas – tai visapusiškas, ilgai trunkantis tarptautinis procesas. Jis susideda iš įvairių dvasinių, akademinių ir praktinių etapų, vyksta keliose skirtingose šalyse ir gali tęstis iki keliolikos metų. Konkretus ugdymo kelias parenkamas, atsižvelgiant į kiekvieno būsimo jėzuito biografiją, polinkius ir talentus, skatinant jų vystymą. Tokio plataus ir drauge gilaus ugdymo tikslas yra parengti jaunus vyrus veiksmingam Draugijos apaštalavimui įvairiose srityse.

    Toks ugdymo kelias būdingas kiekvienam, įstojusiam į Draugiją nebaigus filosofijos ir teologijos studijų. Konkretus ugdymas priklauso nuo į naujokyną atsineštų patirčių, jėzuito amžiaus ir poreikių. Apie ugdymą tų jėzuitų, kurie, davę įžadus, po naujokyno pasirenka likti broliais ir nesiekti kunigo šventimų, taip pat būna sprendžiama ne pagal kokią nors schemą, bet individualiai.

  • Naujokynas

    Naujokynas

    Pirmasis jėzuitų ugdymo etapas yra naujokynas. Į jį patenka visi, oficialiai priimti į Draugiją. Naujokynas yra dvasinė laboratorija, kurioje tiriama, ar Draugija tinka naujokui ir ar naujokas tinka Draugijai. Naujokynas trunka dvejus metus. Vieną – sėslią – fazę naujokyno namuose keičia kita – veikli – fazė kitame mieste ar kitoje šalyje. Naujokyno namuose daug dėmesio skiriama dvasiniam gyvenimui, drauge su kitais mokomasi gyventi bendruomenėje, gilinamasi į Jėzaus Draugijos istoriją bei dvasingumą. Veiklioji fazė vadinama eksperimentu arba praktika, kurią atlikdamas naujokas išbando save įvairiose tarnystėse bei neįprastose situacijose. Viena iš tokių praktikų yra ir 30 dienų dvasinės pratybos. Visa naujokyno programa per maldą, bendruomeninį gyvenimą ir konkrečias patirtis brandina naujoką kaip asmenį ir rengia jį priimti sprendimą dėl vienuolinių įžadų antrųjų metų pabaigoje. Dabar Lietuvos jėzuitai siunčiami į naujokyną Niurnberge, Vokietijoje.

  • Studijos

    Jėzuitų studijos

    Davęs įžadus jėzuitų naujokas vadinamas scholastiku ir pirmiausiai studijuoja filosofiją. Priklausomai nuo studijų vietos ir asmeninių poreikių, studijos gali tęstis dvejus arba trejus metus. Filosofijos studijos padeda susipažinti su įvairiu laiku gyvenusių autorių įžvalgomis apie didžiuosius gyvenimo klausimus ir skatina kritinį mąstymą. Daug dėmesio skiriama refleksijai, kaip šios naujos žinios galėtų paveikti jėzuito dvasinį gyvenimą ir ateities apaštalavimą. Scholastikas gyvena bendruomenėje kartu su kitais studijuojančiais jėzuitais.

    Po filosofijos studijų numatyta 2–3 metų darbo praktika, vadinama magisteriumu. Ši praktika atliekama vienoje iš jėzuitų institucijų (dažniausiai – mokykloje, universitete arba jaunimo sielovadoje), taip susipažįstant su konkrečiu veikliu jėzuitišku gyvenimu.

    Vėliau – laikas teologijos studijoms. Jėzuitui jos padeda apmąstyti savo apaštalavimo patirtis, įsigilinti į Bažnyčios mokymą ir istoriją bei rengia jį diakono ir kunigo šventimams. Studijuojant taip pat gyvenama bendruomenėse su kitais jėzuitais, esančiais tame pačiame ugdymo etape.

    Tapęs kunigu, jėzuitas imasi sielovadinės veiklos, bet jo ugdymas tuo nesibaigia. Po kurio laiko, atsižvelgiant į poreikius ir interesus, jėzuitui gali būti pasiūlytos papildomos specialiosios studijos, kurios jį parengia darbui konkrečioje apaštalavimo srityje.

     

  • Įžadai

    Įžadai

    Daugelis žmonių mano, kad neturto, skaistumo ir klusnumo įžadai nenatūraliai apriboja žmogų ir reikalauja ypatingo atsisakymo ir aukos. Bet jėzuitai įžadus supranta kitaip. Įžadai išreiškia tai, kuo mes save susaistome, kad būtume laisvi. Mes, jėzuitai, apsisprendžiame vadovautis šiais trimis evangeliniais patarimais, nes su tokiu gyvenimo būdu siejame daug vilčių: didesnio artumo Dievui ir žmonėms, asmeninės laisvės, laisvės daiktų atžvilgiu bei laisvės tam, kas yra daug daugiau, – skelbti Evangeliją visu savimi. 

    Jeigu pažvelgsime į įžadus atskirai, jie neturės jokios prasmės. Įžadų prasmė atsiranda tik turint santykį su Dievu, nes jie padeda giliau išgyventi šį santykį. Kai norime gyventi dėl Jo ir su Juo, mūsų gyvenimas tampa visavertis.

    Įžadai mums yra galimybė būti vis laisvesniems ir gyventi visavertį gyvenimą.

  • Paskutinieji įžadai

    Paskutinieji įžadai

    Paskutinis ugdymo etapas vadinamas terciatu – tai yra „tretieji naujokyno metai“. Jų metu jėzuitas apmąsto visą iki tol įgytą patirtį, dar kartą atlieka 30 dienų dvasines pratybas ir įsitraukia į kokį nors pastoracinį arba socialinį darbą – atlieka dar vieną jėzuitišką praktiką. Po terciato jėzuitas duoda iškilmingus paskutiniuosius įžadus ir užbaigia oficialųjį jėzuito ugdymą.

Naujienlaiškis

Das Magazin „Jesuiten“ erscheint mit Ausgaben für Deutschland, Österreich und die Schweiz. Bitte wählen Sie Ihre Region aus:

×
- ×