Sankt Blazienas. Vasario 6-ąją Vokietijos jėzuitas t. Hansas-Martinas Riederis patvirtino tai, ką pirmą kartą pažadėjo baigęs naujokyną 2011 metais. Sankt Blazieno katedroje vykusiose iškilmingose šv. Mišiose provincijolo t. Bernhardo Bürglerio akivaizdoje jis davė neturto, klusnumo ir skaistumo įžadus. Šv. Mišias koncelebravo daugybė jėzuitų. Savo šventės dieną t. Riederis pasirinko neatsitiktinai: viena vertus, ji siejasi su dabartine tarnystės vieta – Šv. Blažiejaus kolegija, o prieš keletą dienų buvo minima šv. Blažiejaus diena; kita vertus, ji primena jėzuito Alfredo Delpo, kovojusio prieš nacių diktatūrą, mirties dieną. T. Delpas, SJ, dirbo Šv. Blažiejaus kolegijoje, o savo paskutiniuosius įžadus davė gestapo kalėjime.
Gausybė moksleivių ir bendradarbių, prisidėjusių prie šv. Mišių savo giesmėmis, muzika ar kitomis tarnystėmis, rodo, kad kolegijos rektorius yra mėgiamas mokytojas ir kolega. Luko evangelijos ištrauka leido geriau suprasti, ką reiškia įžadai – šv. Petras iš Jėzaus gauna pažadą „Nuo šiol jau žmones žvejosi“. Šis pažadas nėra akivaizdus kvietimas sekti Jėzumi, bet šioje situacijoje Petras jaučia ypatingą santykį su Dievu. Savo homilijoje provincijolas t. Bernhardas Bürgleris priminė tą Jėzaus paraginimą ir ypatingą santykį su Jėzumi, kuriuo gyvena jėzuitai: „Jeigu nori būti žmonių žveju, leiskis į santykį su Jėzumi, leisk, kad Jis tave užkalbintų, klausykis Jo žodžio, kiekvieną dieną iš naujo. Ir atsakyk Jam. Išdrįsk leistis į neįprastus ir naujus dalykus, įveikti baimę. Leiskis į gilumą“.
T. Hansas-Martinas Riederis ilgai svarstė, ar yra pasirengęs sekti Jėzumi ir gali duoti įžadus ir taip gyventi: „Paskutiniaisiais metais įvairiausiose mano gyvenimo situacijose pasiteisino ir pasitvirtino 2011-ųjų sprendimas“. Jis nemano, kad įžadai – tai našta: „Įžadai ir per juos – ryšys su Draugija man suteikia laisvę gyventi visavertį, laimingą ir prasmingą gyvenimą“.
Ne tik t. Riederis prieš Eucharistiją davė savo liudijimą, bet ir provincijolas t. Bürgleris patvirtino abipusius ryšius tarp Jėzaus Draugijos ir t. Riederio. Šie saitai sudaromi iki gyvenimo pabaigos. Ypatingas šventės akcentas buvo šv. Mišių giesmė „Ad maiorem Dei gloriam“ – kolegijos himnas, kurį sugiedojo mergaičių choras ir kurį ilgus metus mena kiekvienas kolegijos absolventas. Po baigiamojo palaiminimo ir procesijos tikintiesiems buvo teikiamas šv. Blažiejaus palaiminimas.
Ši iškilmė yra ypatingas ir džiugus įvykis tiek Šv. Blažiejaus kolegijai, tiek Jėzaus Draugijai, kuris, tikimasi, padės kitiems pažinti savo pašaukimą ir apsispręsti pagal jį gyventi.
Po šv. Mišių vyko t. Felixo Körnerio, SJ, paskaita apie kolegijos mokytoją ir ugdytoją t. Alfredą Delpą, SJ, kurio vardu pavadinta kolegijos sporto salė. Berlyno Humboldtų universiteto Katalikų teologijos instituto profesorius, kalbėjo apie „antrąją Alfredo Delpo pusę“. Paskutiniosiomis Antrojo Pasaulinio karo savaitėmis Delpą mirties bausme nuteisė Hitlerio režimas. Prieš mirties bausmę savo mirtininko kameroje jis davė savo paskutiniuosius įžadus. Nacionalsocialistai baiminosi krikščionių tikėjimo. Be to, jiems neįtiko katalikiškojo mąstytojo Delpo bičiulystė su evangelikų tikėjimo grafu Helmutu Jamesu von Moltke. Kai kritiško mąstymo evangelikai ir katalikai veikia kartu, totalitariniam režimui nebelieka jokių galimybių – tai matė ir naciai. Jie bandė užslopinti pasipriešinimą, tačiau jų sėkmė nebuvo ilgalaikė.
„Kas šiame smurto režime buvo Alfredo Delpo stiprybės šaltinis?“ – kėlė klausimą t. Körneris ir tęsė: „Delpas išdrįso priimti visą tikrovę. Kritinės sielos Delpas mato neteisybės tikrovę. Aiškus matymas jam teikia stiprybės. Jis ginasi, kur tik gali. Tačiau tai tik viena pusė. Krikščioniškos sielos Delpas galėjo priimti ir Dievo tikrovę“. Paskelbus mirties nuosprendį, t. Delpas iš kalėjimo slaptai perduoda laišką, kuriame perteikia nacių įniršį ir baimę krikščionių atžvilgiu. Dabar jis pastebi, kad jis, nuteistasis, pats taps liudininku, matančiu neteisybę. Jis jaučia, kad jo gyvenimas įgijo prasmę: tai yra tai, dėl ko galima gyventi ir mirti. Kovotojo Alfredo Delpo liudijimas parodo kelią iš šiandienės depresijos. „Šių dienų krizės laikais taip pat negalime matyti tik vienos pusės“, teigė t. Körneris.
Wolfgang Mayer