T. Vytautas Sadauskas, SJ, kalbėdamas apie jėzuitiško ugdymo bruožus, išskyrė katalikų tikėjimo ugdymą, dialogą su kitomis kultūromis ir rūpinimąsi visa kūrinija. Jėzuitiškame ugdyme, kaip ir pačių jėzuitų ugdymo kelyje, svarbi įvairi dvasinė ar socialinė patirtis ir apmąstymas, ką Dievas per šią patirtį nori pasakyti. Šis patirties apmąstymas (sąžinės peržvalga) yra ignaciškojo dvasingumo šerdis. Jėzuitų mokiniai mokomi pasitikėti savo patirtimi ir gebėti ją apmąstyti.
Istorikas dr. Liudas Jovaiša, paklaustas, kodėl teatras neatsiejamas nuo Vilniaus jėzuitų gimnazijos gyvenimo, priminė, kad jis jau nuo XVI a. buvo svarbi kultūros ugdymo dalis Draugijoje. Viena vertus, jame aiškiai matoma riba tarp gero ir blogo, taigi tiek teatre vaidinantys mokiniai, tiek žiūrovai skatinami apsispręsti už gėrį. Kita vertus, per vaidybą buvo ugdomi retoriniai gebėjimai, vaidinimus neretai kurdavo retorikos mokytojai. Tarpukariu matoma šios tradicijos tąsa, nes vaidinimus taip pat rašydavo jėzuitai, dėstę gimnazijoje. Tiesa, repertuaras vėliau išsiplėtė, pvz., parodytas Šekspyro „Makbetas“ ir kiti pasaulinės klasikos kūriniai. L. Jovaiša papasakojo ir apie neišvengiamas mokinių išdaigas, kai parakas per vaidinimą sprogdavo gerokai smarkiau, nei buvo numatyta, taigi parako atsargas mokiniai pasipildydavo savo asmenine iniciatyva.
Lygindamas Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijas, L. Jovaiša atkreipė dėmesį į 1931 m. jėzuitų laikraštyje pateiktą tekstą apie Kauno jėzuitų gimnaziją. Pasirodo, joje jau tarpukariu būta garsinio kino. Šios pažangios naujovės Vilniaus jėzuitų gimnazijai teko luktelti ilgiau. Dar vienas skirtumas – Kauno jėzuitų gimnazijoje mokykloje tuo metu trūko kvalifikuotų mokytojų, o vienu metu vienoje klasėje dėstomoji kalba netgi tapo vokiečių kalba, kuria buvo dėstomi keli dalykai. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje mokytojų trūkumo nebuvo, galbūt dėl senesnės jėzuitiško mokymo tradicijos. Jėzuitai, visais laikais naudojęsi pažangiausiomis technologijomis, rūpinosi modernumu ir Vilniaus jėzuitų gimnazijoje: pradedant vandentiekiu, kanalizacija ir elektra ir baigiant biologijos, fizikos ir chemijos muziejų aprūpinimu.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos 100-mečio proga rugsėjo 24 d. Lojotekoje vyko daugiau šventinių renginių: buvo galima tiek pasivaržyti per sporto rungtynes, tiek paragauti dešrainių, kurie, pasirodo, išpopuliarėjo tarpukario Lietuvoje. Taip pat norintieji galėjo išvysti, kas slypi po šv. Kazimiero karūna.
Sveikiname visą gimnazijos bendruomenę!
