Lapkričio 10 d. Klyvlendo vyskupas Edwardas Malesicas oficialiai paskyrė t. Luką Laniauską, SJ, Jėzaus bažnyčios (University Heights mieste, JAV) klebonu. T. Laniauskas apie šį paskyrimą sužinojo pavasarį ir su džiaugsmu jį priėmė, nes tai tai reiškė, kad jis bus arčiau savo artimųjų: tėvų, dviejų vyresniųjų brolių, jaunesniosios sesers, aštuonių dukterėčių ir sūnėnų bei močiutės Anicetos Giedraitis.
Šv. Mišias koncelebravo apie 18 kunigų, tarp kurių buvo keletas jėzuitų ir aplinkinių parapijų klebonų.
Savo homilijoje kunigas Laniauskas susirinkusiesiems sakė, kad dauguma Jėzaus pašauktų mokinių buvo vienos profesijos – žvejai. „Juose galiu atpažinti save“, – sakė jis ir paaiškino, kad žvejybą mėgsta nuo vaikystės, kai žvejodavo drauge su tėčiu. Žvejodamas jis kai ko išmoko ir pritaiko tai savo pastoracijoje. Vaikystėje jis įmesdavo meškerę į vandenį ir greitai ją ištraukdavo. Tačiau nieko nepagaudavo.
„Sustok, palauk, pasitikėk ir tikėk“, – t. Laniauskas vardijo savybes, kurių reikia norint sėkmingai žvejoti.
„Sustokite. Skirkite laiko paspardyti kamuolį su vaikais žaidimų aikštelėje. Sustokite pamaitinti vargšą, atpažinti prieš mus esantį brolį ar seserį. Dažnai lekiame milžinišku greičiu. Mums reikia sustoti, laukti, atrasti Dievą, išgirsti Dievo balsą tarp mūsų ir atpažinti Dievo pirštų atspaudus“, – sakė jis.
Laukimas gali reikšti buvimą kartu su parapijiečiu prie mylimo žmogaus karsto arba laukimą, ką Dievas nuveiks su Jėzaus bažnyčios bendruomenės narių talentais.
Pasak jo, pasitikėjimas gali būti sunkiau pasiekiamas, tačiau turime pasitikėti, kad suklysime ir išgysime. „Turime pasitikėti vieni kitais, o tas pasitikėjimas turi būti pelnytas“, – pridūrė jis. Per penkis su puse mėnesio nuo jo paskyrimo klebonu „buvo gera su jumis sėdėti, mokytis ir pasitikėti“, – kalbėjo t. Laniauskas.
„Ir galiausiai tikėti tuo, kuriam ateiname tarnauti – tuo, kurio vardu pavadinta ši bažnyčia“, – sakė jis, ragindamas nešti sakramentus ir Eucharistiją sutiktiesiems. T. Laniauskas sakė tikįs, kad misija gyva ne tik tarp bažnyčios sienų: „Tikiu, kad gėris visada nugalės blogį, vienybė nugalės susiskaldymą. Tikėjimas mus išves per visa tai.“
Primindamas berniuko, prieplaukoje užmetančio meškerę, įvaizdį, jis pabrėžė, kad reikia sustoti, laukti, pasitikėti ir tikėti. Kai ateis laikas ištraukti meškerę iš vandens, žuvis gali būti maža, bet svarbiausia – patirtis.
„Jėzus pasakė: 'Ateikite, padarysiu jus vyrų ir moterų žvejais.' Sustokite, laukite, pasitikėkite ir tikėkite“, – sakė jis.
„Su nuolankumu priimu kvietimą tapti jūsų klebonu ir negaliu sulaukti, kai galėsiu kartu su jumis žvejoti“, kalbėjo toliau t. Laniauskas.
Artėjant Jėzaus bažnyčios 100-ečio jubiliejui, kuris bus minimas 2026 metais, t. Laniauskas sakė, kad planuoja dirbti su parapijos darbuotojais ir patarėjais, kartu švęsti krikštynas, vestuves, laidotuves ir kitus sakramentus, drauge su savo naująja kaimene leisti laiką mokykloje, sporto ir parapijos renginiuose: „Kartu sieksime nešti Evangeliją parapijai, mūsų šeimoms ir pasauliui. Beveik 100 metų Jėzaus parapijos žmonės ir klebonai keliauja kartu. Nežinau, ką atneš ateitis, bet keliausime kartu.“
Kunigas Laniauskas dėkojo kunigams, darbuotojams, parapijos bendruomenei, sielovados ir finansų taryboms, tėvams, seneliams ir tikintiesiems: „Jūs esate Kristaus kūnas, rankos, kojos ir širdis.“
Jėzaus bažnyčios bendruomenei vyskupas Malesicas patarė: „Nesulaužykite jo. Būkite jam tokie pat geri, kaip ir jis jums, tokie pat supratingi jo klaidoms, kaip ir jis jums išpažinties metu.“
Vyskupas taip pat šmaikštavo, sakydamas tėvui Laniauskui: „Ką tik išdaviau jums žvejybos leidimą, paskirdamas jus klebonu. Naudokitės juo.“