Prieš dešimt metų, 2013 m. kovo 13 d., popiežiumi išrinktas Jorge Bergoglio. Kaip vertinami jo darbai? T. Andreas Batloggas, SJ, dviejų knygų apie popiežių Pranciškų autorius, kalba apie šio popiežiaus stiprybes, silpnybes ir milžinišką pasipriešinimą Bažnyčios viduje.
Tėve Batloggai, tikriausiai nenorėtumėte dešimt popiežiaus veiklos metų įvertinti pažymiu?
Ne, to man ir nedera daryti. Tačiau ligšiolinį pontifikatą vertinu kaip pavykusį, nors ir su kai kuriomis išlygomis.
Prašome paaiškinti plačiau.
Pranciškus yra reformų popiežius. Jis atvėrė Bažnyčios duris, įnešė į ją gaivaus vėjo. To Bažnyčiai labai reikėjo. Pranciškus vėl suteikė progą diskusijoms, kurios būtų neįsivaizduojamos vadovaujant dviem jo pirmtakams. Be to, Pranciškus užbaigė cirką, kaip jis pats yra pasakęs: daugiau jokios mocetos, jokios šermuonėlių kailiu puoštos aksomo kepuraitės, jokių raudonų batelių. Jis įsikūrė ne Apaštalų rūmuose. Jo kukli laikysena – ne simbolinė politika, o visiškai naujas stilius, jei lyginsime su pirmtakais. Pranciškus siekia žmogui prieinamos popiežystės.
Jis – misionierius, atveriantis Bažnyčią žmonėms. Asmeniniai susitikimai su juo nepaprastai įspūdingi. Jis žmogų patraukia, nes turi nepaprastą akimirkos pagavą. Jo gestai ryškūs: kalėjime plovė kaliniams kojas, 2019 m. balandžio mėnesį Vatikane, siekdamas sutaikyti Pietų Sudano pilietinio karo lyderius, suklupo prieš juos ir bučiavo jų kojas, prašė Kanados čiabuvių tautų atleidimo. Visa tai – ne vien gestai, bet ir politiniai signalai. Tikslingai ir atidžiai į visuomenės ir pasaulio pakraščius žvelgiančio popiežiaus Pranciškaus dėka Bažnyčia vėl labiau atsigręžė į Jėzų.
O jo teologinę veiklą vertinate taip pat aukštai?
Taip, nepaisant to, kad Pranciškų teologiškai nuvertina dėl jo teologijoje gausių metaforų ir paprastų žodžių. Vis dėlto jo enciklikos labai svarios, jis apmąsto pasaulines temas. Evangelii gaudium yra misionieriškos Bažnyčios programa, kurios jis labai nuosekliai laikosi. Enciklika Laudato Sí, paskelbta likus keliems mėnesiams iki Paryžiaus klimato konferencijos, nubrėžė Bažnyčios įsipareigojimo gaires sprendžiant ekologijos problemas. Fratelli Tutti – tai žinia, kurios labai reikėjo per pandemiją. Norėčiau paminėti ir jo paskatą steigti centrą Abrahamic Family House Abu Dabyje. Arabų krašte vienoje vietoje įsikūrė bažnyčia, mečetė ir sinagoga – trys pasaulio religijos, drauge siekiančios taikos pasaulyje. Tai nepaprasta!
Pranciškus nesibaimina ir konflikto: Amoris Laetitia yra bene labiausiai ginčytinas popiežiaus dokumentas nuo 1968 metais paskelbtos enciklikos Humanae Vitae. Jis, kilęs ne iš Europos, visiškai pagrįstai nuolat „įleidžia pirštus“ į Europos žaizdas, lankydamas Lampedūzą ar Lesbo salą.
