Spalio 4 d. Romoje prasidėjo Vyskupų sinodas, kuriame pirmą kartą balso teisę turės moterys. Ar tai lūžio taškas Katalikų Bažnyčioje? T. Andreasas Batloggas, SJ, straipsnyje, paskelbtame Austrijos savaitraštyje „Die Furche“, rašo, kad reiktų pasitikėti šiuo sinodu ir jo nariais.
Popiežius Pranciškus ne kartą yra pabrėžęs, kad sinodalumo nereikėtų painioti su parlamentarizmu, rašo t. Batloggas. Tikslas nėra ieškoti daugumos pritarimo. Tai esąs dvasinis procesas, klausymasis: kitaip, nuoširdžiai, žvelgiant rimtai, o ne imituojant. Tačiau kritikai nusiteikę skeptiškai ir sinodą vadina „pseudodemokratine iliuzija“ arba „dalyvavimo simuliavimu“. Kiek rimtai popiežius iš tiesų žvelgia į sinodinį procesą?
Andreaso Batloggo nuomone, pastarieji metai parodė, kad moterų klausimas, kitokios sprendimų priėmimo kultūros ir tikro dalyvavimo siekis anaiptol nesąs vien Europos reikalas. Šie klausimai aktualūs visame pasaulyje. Bažnyčia, pirmiausia joje tarnaujantieji, turi iš naujo mokytis klausytis. Bet klausytis ne vien panašių į save, be jokių ideologinių „akinių“. Tai esąs mokymosi procesas, nelengvas pratybų kelias, kuriam reikia laiko! Be kita ko, ir todėl, kad iki šiol sprendimai dažniausiai buvo priimami „iš viršaus į apačią“: popiežiaus, vyskupas, klebonas.
Sinode taip pat dalyvauja 80 ne vyskupų, tarp jų – balso teisę turinčios moterys. T. Batloggo nuomone, jų dalyvavimas rodo, kad Bažnyčia keičiasi, o laikai, kai vyskupai tardavosi tik tarpusavyje, praeityje.
Taigi ar sinodalumas gali pavykti? Andreasas Batloggasas neįsivaizduoja, kad šie 26 dienas truksiantys pasitarimai neturės jokio poveikio tam, kaip popiežius ir kurija dirbs ateityje. Bažnyčia iš tiesų yra pakeliui į naują sinodinę kultūrą ir dvasingumą, rašo t. Batloggas.