Lapkričio 14 d. Barselonoje švęstos unikalaus įvykio šv. Ignaco Lojolos gyvenime 500 metinės. 1522 m. Ignacas gyveno Manresos oloje, Barselonos provincijoje: pasninkavo, daug mąstė ir, kaip vienišas piligrimas, rengėsi nukeliauti į Šventąją Žemę. Tačiau po ilgai trukusių dvejonių galutinai suvokė, jog jam skirta darbuotis dėl sielų gerovės ne vienam, o su bendražygiais, kurie ketino sekti paskui jį iki pat Jeruzalės.
Popiežius Pranciškus šio unikalaus įvykio, be kurio gal nebūtų ir Ignaco Dvasinių pratybų, tapusių ignaciškojo dvasingumo pagrindu, sukakties proga pasiuntė sveikinimą kardinolui Juanui José Omella y Omella, Barselonos arkivyskupui. Pranciškus, be kita ko, laiške atkreipė dėmesį į karo ir maro aplinkybių, galutinai nulėmusių šv. Ignaco Lojolos apsisprendimus, reikšmę, kartu ir nūdienos žmonijai suteikiamą galimybę „pakeisti kryptį“.
Karas Ignacą išvedė iš Pamplonos apgulties ir paskatino atsiversti, o dėl maro jis nebegalėjo pasiekti Barselonos ir liko Manresos oloje. „Tai puiki pamoka mums, – rašo Pranciškus. – Ir mums netrūksta karų ir marų, ir mes galime jais pasinaudoti kaip galimybe pakeisti ligšiolinę kryptį, kad pasiryžtume tam, kas iš tiesų svarbu, kad ir kokioje srityje dirbtume“. Anot popiežiaus, per krizes Dievas mums sako, kad nesame istorijos, net savo individualios istorijos šeimininkai ir, nors esame laisvi atsiliepti arba neatsiliepti į Dievo malonės kvietimus, pasaulį visada valdo jo meilės planas.
„Ignacas buvo klusnus šiam pašaukimui, o dar svarbiau – jis nepasiliko šios malonės sau, bet nuo pat pradžių laikė ją dovana kitiems, būdu, metodu, galinčiu padėti kitiems susitikti su Dievu, atverti širdis ir leisti, kad jis mestų jiems iššūkį“, – pažymėjo popiežius.
Laiške jis prašė Barselonos arkivyskupo, kad perduotų jo linkėjimus visiems iškilmės dalyviams, visiems jėzuitams, taip pat joms vadovavusiam Jėzaus draugijos vyresniajam t. Arturo Sosai Abascaliui, civilinėms ir bažnytinėms valdžios institucijoms, ir ištikimai šventajai Dievo tautai, kuri su žavesiu ir meile prisimena šventąjį Ignacą Lojolą, taip pat geros valios žmonėms, gerbiantiems Ignacą už tai, kad buvo doras ir nuoseklus savo įsitikinimų laikęsis žmogus. (SAK / Vatican News)