2024 m. kovo 29 d., eidamas 78-uosius metus, iš kurių 46-erius buvo Jėzaus Draugijos narys, Kaune po ligos mirė t. Jonas Katulis – kunigas, tarnavęs Dievui vienuolikoje Lietuvos vietovių, poetiškos sielos žmogus, savo dzūkišku nuoširdumu patraukęs daugelio tikinčiųjų, kuriems patarnavo, širdis.
Jonas Katulis gimė 1946 m. vasario 15 d. Budilių kaime, Semeliškių parapijoje (dabar – Elektrėnų savivaldybė), valstiečių Broniaus ir Domicelės Damutės (Asanavičiūtės) Katulių šeimoje. Turėjo dvejais metais vyresnį brolį Juozą. Tėvai buvo labai religingi: nepraleisdavo sekmadienio šv. Mišių, nuoširdžiai dalyvaudavo gegužinėse pamaldose, spalio mėnesį visa šeima kalbėdavo rožinį, o kiekvieną vakarą – poterius. Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje Jonas patarnaudavo šv. Mišioms. Parapijos klebonas Jonas Vaišnoras išmokė groti vargonais bei fisharmonija.
Semeliškėse baigė penkias klases. Mokslus tęsė Nemunaityje, kur pradėjo vargoninkauti. Iš čia buvo pašauktas į sovietinę kariuomenę. 1968 m., jau galvodamas apie kunigystę, grįžo į Nemunaitį, toliau vargoninkavo. 1972 m. Alytuje baigė vakarinę vidurinę mokyklą. Svajones apie kunigystę kurstė tai, kad jo draugai Antanas Diškevičaus, Algis Baniulis ir Jonas Kauneckas įstojo į Kauno kunigų seminariją. Pagaliau 1976 m. ir Jonas Katulis sulaukė žinios, kad yra priimtas į seminariją. Kaip vėliau prisipažino rektorius, jį „prastumti“ buvo sunku dėl to, kad palaikė ryšius su prieš sovietų valdžią kovojusiais kunigais Alfonsu Svarinsku ir Sigitu Tamkevičiumi, SJ.
Su jėzuitais J. Katulis susitiko dar paauglystėje – Semeliškėse šv. Mišiose patarnaudavo pogrindyje veikusių jėzuitų provincijolui Jonui Danylai, SJ, kurį klebonas priglaudė po to, kai 1960 m. valdžia uždraudė eiti kunigo pareigas. T. Danyla Jonui Katuliui tapo dvasios tėvu bei rėmėju. J. Katulis artimai bendravo ir su kitais jėzuitais – kunigu Sigitu Tamkevičiumi, SJ, bei broliu Anastazu Januliu, SJ. 1976 m. liepos 26 d. Jonas Katulis, gavęs vysk. Vincento Sladkevičiaus pritarimą, įstojo į Jėzaus Draugiją. Galutinai su Jėzaus Draugija susisaistė 1992 m. balandžio 22 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje duodamas paskutiniuosius įžadus.
Kunigu įšventintas 1981 m. gegužės 31 d. ir paskirtas Molėtų parapijos vikaru. Po metų – Dubingių parapijos administratoriumi. Dauguma parapijiečių čia buvo lenkų tautybės, tad teko išmokti lenkų kalbą. 1983 m. gegužės 31 d. paskirtas Užuguosčio (Prienų r.) Šv. Petro ir Pauliaus parapijos klebonu. Šias pareigas ėjo penkerius metus. Nuo 1988 m. kovo 29 d. – Perlojos Švč. M. Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas (kartu aptarnavo ir Nedzingės Švč. Trejybės parapiją). Palaikė tikinčiųjų teisių gynimo sąjūdį, pasirašydamas kunigų, protestavusių prieš valdžios vykdomą Bažnyčios teisių varžymą, pareiškimus.
1990 m. kovo 22 d. paskirtas Alytaus Šv. Liudviko parapijos klebonu. Nuo 1991 m. iki 1995 m. buvo Inturkės Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos (Molėtų r.) klebonas. Kartu priklausė Rytų Lietuvos namams – Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos padaliniui, vienijusiam šioje Lietuvoje dalyje dirbusius jėzuitus. Mokė tikybos vietos mokykloje. Kurį laiką aptarnavo ir Joniškio Šv. apaštalo Jokūbo parapiją (Molėtų r.).
1995 m. rugpjūčio 15 d. t. Katulis paskirtas Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaru ir Biržų jėzuitų namų vyresniuoju. Nuo 1997 m. iki 2006 m. buvo Kulautuvos Švč. M. Marijos Vardo ir Paštuvos Šv. Barboros parapijų klebonas, priklausydamas Kauno jėzuitų namams. Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijoje 1996–2000 m. buvo įtrauktas į žiniasklaidos komisijos, o 1998–2000 m. – į parapijų tarybos darbą. 2006 m. Kulautuvos parapiją perdavė naujam klebonui ir apsigyveno Kauno jėzuitų namuose. Aukodamas šv. Mišias ir klausydamas išpažinčių patarnavo Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, talkino kunigams ir kitose Kauno bažnyčiose.
2010 m. balandžio 21 d. t. Jonas Katulis paskirtas kapelionu Švč. Marijos globos namų Marijampolėje, kuriuose buvo slaugoma jo mama, bet ir toliau priklausė Kauno jėzuitų namams. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos aptarnaujamuose globos namuose darbavosi iki 2019 m. Kartu talkindavo kunigams Marijampolės bei apylinkių bažnyčiose, kunigų senelių namuose. 2020 m. sausio 10 d. grįžo į Kauno jėzuitų bendruomenę. Jam buvo patikėta misija melstis už Jėzaus Draugiją ir Bažnyčią bei daug metų jo mamą, kuria rūpinosi visą gyvenimą, globojusią Vargdienių seserų kongregaciją, taip pat pagal išgales prisidėti prie sielovados Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje.
T. Jonas Katulis turėjo ir poeto gyslelę. Savo eilėraščius daugiausia publikavo laikraštyje „XXI amžius“ bei leidiniuose tų regionų, kuriuose jam teko kunigauti, – „Alytaus naujienose“, „Elektrėnų žiniose“, „Biržiečių žodyje“, „Dainavoje“, „Strėvoje“ ir kt. 2002 m. išleido savo eilėraščių knygelę „Būti ugnele“. Rašė publicistinius straipsnius į Kauno miesto spaudą.
Daugelio atmintyje t. Jonas Katulis išliks kaip itin draugiškas žmogus ir tarnystei nuoširdžiai atsidavęs kunigas.