T. Mindaugas Malinauskas, SJ, Bernardinai.lt, 2024-02-19 (pateikiame straipsnio ištrauką)
Popiežius Pranciškus paskelbė vasario mėnesio intenciją už nepagydomus ligonius: „Melskimės, kad ligoniai paskutiniame gyvenimo etape ir jų šeimos visada gautų reikiamą priežiūrą ir pagalbą tiek medicininiu, tiek žmogiškuoju požiūriu.“
Intencijos, kuriomis kviečia melstis popiežius, visuomet susietos su paslėptu didžiu turtu ir galimybe Dievo ir Bažnyčios akyse, kuriuos reikia atskleisti, įžvelgti, teisingai įvertinti ir branginti. Maldos intencijos yra susietos su trūkumu, neteisingumu, neteisybe, o kartu su skausmu, nepasitenkinimu ar net pykčiu, kuris savitai būtinas, kad būtų perkeistas kaip gyvybinė energija siekti teisingumo ir atkurti tvarką, kad netaptų apkartimu, liūdesiu, neviltimi ar net kerštu.
Ištvermė maldoje
Šio mėnesio maldos intencija paliečiami dalykai yra egzistenciškai sukrečiantys, nes jie susiję su gyvenimu, mirimu ir pačia mirtimi. Sunkumas užgriūva, susidūrus su šia realybe asmeniškai savo gyvenime, savo artimųjų aplinkoje arba ir netiesiogiai, vien tik mąstant ir meldžiantis už tuos labai jautrius išgyvenimus. Susidūrę tiesiogiai su skaudžia nepagydomos ligos, merdėjimo ir mirties realybe, žmonės gali išgyventi skirtingus reakcijos etapus: šoką, neigimą, pyktį, neviltį, kol su Dievo malone prieinama prie susitaikinimo ir pasitikėjimo, kad Dievas turi tam atsakymą.
Tikintysis kviečiamas melstis šia intencija, kartu kviečiamas savitam didvyriškumui, kilnumui ir gailestingai meilei, nes tai yra didžiadvasiškas įsipareigojimas padėti nešti sunkią naštą. Maldininkas nei gali duoti tinkamą atsakymą, nei turi jėgų ką pakeisti, bet lieka su pasitikėjimu Dievu, kad Jis priims maldą kaip visuotinės Bažnyčios bendro kūno nario menkutį, bet labai svarbų ir reikalingą indėlį.
Ši intencija pastato akivaizdon su ypač sunkiomis situacijomis, todėl pačiam maldininkui gali būti nelengvas išbandymas melstis, ypač jei jis jau turėjo panašią patirtį. Visgi meldžiantis reikia ne žiūrėti į problemas ir sunkumus, bandant juos išjausti, bet ieškoti ramybės Dieve, kad gilėtų ryšys su Juo, kiltų paguoda iš Viešpaties pažadų: „Garbė mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievui ir Tėvui, gailestingumo Tėvui ir visos paguodos Dievui, kuris mus guodžia visuose mūsų varguose, kad mes galėtume paguosti bet kokios bėdos ištiktuosius ta paguoda, kurią patys gauname iš Dievo“ (2 Kor 1, 3–4).
Mums reikalinga išmintis orientuotis, kaip melstis ir vertinti aptariamas situacijas. Reikia jėgų ištverti maldoje ir turėti viltį, kad šios maldos yra reikalingos ir veiksmingos. Meldžiantis pirmiausia reikia prašyti nepagydomiems ligoniams ir jų šeimoms Dievo artumo ir malonės tikėti bei pasitikėti Dievu, prašyti Jėzaus, kad neštų ant savo kryžiaus jų naštas, kad Dievas siųstų reikalingus mylinčius žmones, o ligoniai būtų atviri priimti teikiamą pagalbą.
