Ciurichas: studijuoti, tikėti, kelti klausimus

Judraus Ciuricho centre esantis Akademinės sielovados centro sodas yra mėgiama studentų susitikimo vieta.
Akademinės sielovados centre pietus, pagamintus iš maisto likučių, kiekvieną kartą valgo iki 60 studentų.
Rausvos spalvos AKI akademinės sielovados pastatas – visai šalia Šveicarijos federalinio technologijų instituto ETH ir universiteto.

1 / 3

Judraus Ciuricho centre esantis Akademinės sielovados centro sodas yra mėgiama studentų susitikimo vieta.

19.04.2021

Vos septynios minutės kelio pėsčiomis nuo Ciuricho centrinės geležinkelio stoties stovi katalikiškos Akademinės sielovados pastatas, visai šalia universiteto ir Ciuricho technologijų instituto ETH, kone pačios garsiausios Europos aukštosios technologijų mokyklos. Prieš 100 metų jėzuitai čia pradėjo savo veiklą Ciuriche. Beje, nuo 1927 iki 1928 metų čia dirbo ir t. Augustinas Röschas, SJ, vėliau tapęs Aukštutinės Vokietijos jėzuitų provincijolu.

Jau daugiau kaip šimtą metų Akademinės sielovados centras yra susitikimų, studijų ir dvasingumo vieta. Čia siekiama „studijuoti, tikėti ir kelti klausimus“ – taip rašoma straipsnyje, išleistame 100 metų jubiliejaus proga. Kultūros, mokslo, mokslinių tyrimų, religijos, švietimo, bažnyčios ir pilietinės visuomenės sankirtoje jėzuitai ir ateinančiais dešimtmečiais siekia suteikti galimybę studentams, dėstytojams ir kitiems besidomintiems bei svečių grupėms

nagrinėti aktualius visuomenės ir religijos klausimus,
kelti tikėjimo klausimus ir jį gilinti,
mokytis vaisingai ištverti kultūrines, socialines ir dvasines įtampas,
lavinti ekologiškai jautrią elgseną.

Akademinės sielovados centre pietus, pagamintus iš maisto likučių, kiekvieną kartą valgo iki 60 studentų.

Atsižvelgiant į šiuos siekius, Sielovados centro projektas „No food waste“ yra labai svarbus. Sąvoka „maisto švaistymas“ apibūdinami maisto produktai, prarandami gamybos metu ir todėl niekada nepasiekiantys vartotojo.

Iššvaistyti maisto produktai yra tie, kurie atlieka ir dažniausiai yra išmetami, nes mes jų įsigijome per daug, porcija restorane buvo per didelė arba tiesiog nebenorėjome lėkštėje esančių skrudintų bulvyčių. Mieste gyvenantys jauni žmonės įžvelgė šią problemą, tarp jų ir muzikantė Silvia Berchtold, Akademinės sielovados centro projektų koordinatorė, gyvenanti Bavarijos mieste Landsberge prie Lecho. Ji dažnai diskutuoja su draugais apie maisto švaistymą ir galimus projektus. Neišmesti maisto – jai reiškia elgtis krikščioniškai. Tai susiję su tuo, kad atsakingai elgiamės su kūrinija.

2015 metų rudenį ji pradėjo eiti į gyvenamojo rajono parduotuves, prašydama paaukoti maisto. Idėja labai paprasta, nes mes visi išalkstame: semestro metu ji norėjo Akademinės sielovados centre pasiūlyti pietus iš maisto, kuris kitu atveju atsidurtų šiukšlinėje. Sielovados komandai ir jos vadovui Franzui-Xaverui Hiestandui, SJ, idėja pasirodė labai įdomi,įtikinama ir uždeganti, ir jie panoro greitai ją įgyvendinti. Kviesti žmones į Sielovados centro sodą ir pirmame aukšte esančią kavinę, su jais kalbėtis ir kartu pietauti – visa tai atitinka akademinės bendruomenės kryptį.

Bet pradžia buvo nelengva. Silvia Berchtold pasakoja: „Buvo nelengva apeiti tiek daug parduotuvių, viską viešuoju transportu nuvežti į Sielovados centrą, o ten pagaminti kažką maistingo. Mes juk iš anksto niekada nežinodavome, ką gausime.“ Beje, ne visos parduotuvės norėjo imtis papildomo organizacinio darbo tinkamai perduoti maisto produktus. Bet mergina nepasidavė, vis iš naujo skambino maisto prekių parduotuvėms, taip pat ir restoranams. O tada – lyg perkūnas iš giedro dangaus – vienas Ciuricho restoranas netikėtai sutiko su savo komanda vieną savaitės vakarą paruošti išvežimui visą likusį maistą. „Mane nustebino, kaip nebiurokratiškai ir greitai viskas staiga pajudėjo“, pamena Silvia Berchtold.

Nuo to laiko kartą per savaitę pagalbininkai pasiima išvežimui paruoštą likusį maistą, kuris kitą dieną jau atsiduria ant Akademinės sielovados centro stalo.

Pietus iš maisto likučių Silvia Berchtold pradėjo organizuoti 2015 m.

Prieš pandemiją tokiems pietums Akademinės sielovados centre susirinkdavo nuo 25 iki 60 studentų. Beje, prisimenant Kanizijaus piligriminę kelionę, tarp jų yra ir daug jaunimo iš Austrijos, Lietuvos ir Vokietijos. Ypač Šveicarijos federalinis technologijų institutas ETH traukia ambicingus studentus iš viso pasaulio, todėl kai kurie iš jų susitinka ir Akademinės sielovados centre. Pavyzdžiui, muzikantė Austėja Krušnaitė ir medikė Agnė Ulytė iš Lietuvos, Simonas Dörreris iš Karintijos ir Imre Kerteszas iš Vienos, kurio pavardė tokia pati, kaip ir garsaus Vengrijos rašytojo; abu pastarieji nuolat patarnauja ir akademinės bendruomenės šv. Mišiose, vykstančiose sekmadienio vakare Dievo Motinos bažnyčioje.

„Mano abejonės, kad visi ateis tik pigių pietų, išsisklaidė“, sako Silvia Berchtold, „man tikrai atrodo, kad daugeliui tai yra principo reikalas.“ Nepaisant to, prieš pietus ji visada šiek tiek papasakoja apie projektą ir paprašo pagalbos suplauti indus ir viską sutvarkyti. Prieš pradedant valgyti, visi susirinkusieji sustoja tylos minutei, kad pasaulyje būtų „daugiau taikos ir teisingumo“. Už maistą mokėti nereikia. Kiekvieną savaitę galima paaukoti iš anksto paskelbtai organizacijai, dirbančiai tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo srityje. Iki šiol pakakdavo savanorių, kurie Sielovados centro automobiliu naktį paimtų maistą, kitą dieną jį pašildytų virtuvėje, patiektų ant savitarnos stalo ir išplautų indus.

Tokiais ir panašiais projektais Akademinės sielovados centras nori laikytis etinių ir religinių vertybių Ciuricho aukštųjų technologijų akademinėje aplinkoje – ir likti patrauklia, dvasine, ekumenine diskusijų vieta Ciuriche ir visoje Šveicarijoje.

Piligrimystė su šv. Kanizijumi Švietimas Drauge su jaunimu

Ciurichas: studijuoti, tikėti, kelti klausimus

Naudinga informacija