Gabrieliaus Zavecko pirmieji įžadai: atsakymas Dievui kaip Marijos „Magnificat“
Po dvejų metų, praleistų naujokyne, rugsėjo 10 d. Gabrielius Zaveckas davė pirmuosius įžadus. Į šventę, vykusią Insbruke (Austrijoje), jėzuitų kolegijos koplyčioje, susirinko jėzuitai, svečiai bei Gabrieliaus bičiuliai iš Lietuvos, taip pat Airijos, Austrijos, Italijos ir Vokietijos.
Gabrielius gimė 1997-aisiais Kybartuose. Prieš įstodamas į naujokyną jis studijavo politologiją Vilniaus universitete. Davęs įžadus jaunasis jėzuitas persikraustė į Paryžių, kur pradės filosofijos ir teologijos studijas. Jis gyvens Šv. Petro Favro jėzuitų bendruomenėje.
Provincijolas t. Bernhardas Bürgleris, SJ, homilijoje kalbėjo apie Dievo kreipimąsi į Mariją, jos atsakymą ir Magnificat, didžiausią Marijos šlovinimo giesmę Dievui. Kreipdamasis į jaunąjį bendrabrolį provincijolas išsakė savo troškimą: „Tu, kaip Marija ir kitos asmenybės per istoriją, taip pat kaskart giedosi šią didžią giesmę, šį Magnificat – tiek lūpomis, tiek savo gyvenimo kelionėje. Drauge su kitais, drauge su mumis. Tegu ji suskamba ir perkeičia pasaulį.“
Gabrielius pabrėžė, kad kiti jėzuitai, jo šeima ir bičiuliai parodė pirmųjų įžadų svarbą. „Mano asmeninis „Taip“ Dievui tapo viešas. Nuo šiol jis turės poveikį visam mano gyvenimui,“ sakė jis.
Baigęs dvejų metų naujokyną ir gerai apsvarstęs, jėzuitas duoda neturto, skaistumo ir klusnumo įžadus. Šie įžadai jau yra amžini, t. y. duodami visam gyvenimui. Įgiję praktinio darbo patirties, baigę studijas, iš naujo apmąstę gyvenimą Jėzaus Draugijoje, dar kartą dalyvavę mėnesį trunkančiose Dvasinėse pratybose, jėzuitai iškilmingai duoda paskutiniuosius įžadus, kuriais galutinai tampa Jėzaus Draugijos nariais.
