Atskirų vienuolijų ar kongregacijų charizmos praturtina Visuotinę Bažnyčią. Kai kelios vienuolinės bendruomenės, turinčios skirtingas charizmas, bendradarbiauja įvairiose savo misijos srityse, tuomet labiau išpildomas Dievo troškimas pasiekti vis daugiau žmonių Bažnyčioje ir už jos ribų. Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacijos steigėja šv. Motina Teresė savo ieškojimų pradžioje dvasios vadovu pasirinko belgą jėzuitą t. Celeste’ą van Exemą, 1944–1993 m., iki mirties, gyvenusį Kalkutoje. Jam atvėrė savo džiaugsmus ir abejones, siekdama atsiliepti į Dievo kvietimą ir jį įgyvendinti. Vėliau, įkūrus Dievo Meilės Misionierių kongregaciją, seserys dažnai pasirinkdavo jėzuitus savo dvasios vadovais, nuodėmklausiais, kviesdavo vadovauti rekolekcijoms. Kai seserys atvyko į Lietuvą ir įkūrė namus Vilniuje, vėliau – ir Kretingoje, taip pat ieškodavo, kas galėtų jų bendruomenei aukoti šv. Mišias ar būti nuodėmklausiais. Mes, jėzuitai, nesame vieninteliai seserų pagalbininkai. Joms taip pat patarnauja ir dieceziniai kunigai ar kitų vienuolinių kongregacijų nariai. Šis pasakojimas – labiau apie mūsų, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų, bend- radarbiavimą su seserimis. Kadangi Dievo Meilės Misionierės yra kilusios iš įvairių šalių, bendruomenėje vartoja bendrą – anglų – kalbą, tad kviečia Mišias aukoti šią kalbą mokančius kunigus, tarp jų – ir jėzuitus. Dėl to JAV ilgą laiką gyvenę tėvai jėzuitai – ir Anicetas Tamošaitis, T. Algimantas Gudaitis, SJ Motinos Teresės seserys ir jėzuitai 26 MISIJA
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==