ir Gediminas Kijauskas, – persikėlę į Vilnių, kartą per savaitę vykdavo į seserų vienuolyną, įsikūrusį netoli Vilniaus autobusų stoties, aukoti Mišių, kuriose iki šiol dalyvauja ir seserų globojami vargšai. 1999 m. Šiauliuose įsikūrus Lietuvos jėzuitų naujokynui, kasmet ieškodavome, kur jėzuitų naujokai galėtų atlikti vadinamąjį „ligoninės eksperimentą“, t. y. praktiką slaugant ir prižiūrint ligonius ar negaluojančius varguolius, kaip tai darė jėzuitai nuo pat šv. Ignaco laikų. Motinos Teresės seserys mielai priimdavo naujokus, du mėnesius jie padėdavo prižiūrėti vargšus, taip iš arti galėdami patirti, kuo šie žmonės gyvena. Atsimenu, vienas naujokas, grįžęs į jėzuitų bendruomenę Vilniuje po dienos tarnystės pas seseris, vis keldavo klausimą sau ir bendrabroliams, kodėl taip skiriasi mūsų ir seserų neturto įžadas – jos viską atiduoda, viskuo dalijasi, o mes, jėzuitai, gana patogiai gyvename. Į šį klausimą jam atsakė pačios Motinos Teresės seserys, pabrėždamos, kad kiekviena bendruomenė turi skirtingą charizmą bei gyvenimo būdą ir nereikėtų jų lyginti tarpusavyje. Aš pats jaučiu, kad bendradarbiaudamas su Dievo Meilės Misionierėmis pildau Šventajame Rašte išsaugotus Jėzaus žodžius: „Vargšų jūs visuomet turite su savimi“ (Mk 14, 7). Nors tiesiogiai mažai susiduriu su vargšais, bet aukodamas šv. Mišias seserims ir jų globotiniams gaunu dvasinės paguodos, suprantu, kad Jėzus nori, jog tokiu būdu su jais susitikčiau, juos jausčiau, melsčiausi drauge su jais ir už juos. Gyvendamas Rygoje, kai tuo metu ten steigėme naują jėzuitų bendruomenę, nuo pat pradžių susiradau Motinos Teresės seseris ir kiekvieną pirmadienį 7 val. ryte vykdavau aukoti šv. Mišių. Taip pat keletą kartų drauge rengėme vasaros stovyklas vargšams. Galiu paliudyti, kad tai buvo mano dvasinės atgaivos rytai ir paguodą teikusi veikla. Vėliau Rygoje mane pakeitė t. Gintaras Vitkus, kuris taip pat šią tradiciją tęsė. Šiuo metu jau septintus metus vėl dirbu Vilniuje ir stengiuosi bent kartą per mėnesį šeštadienį aplankyti seseris, pas jas gyvenančius vargšus ir aukoti jiems šv. Mišias. O Vilniaus jėzuitų gimnazijos, kur šiuo metu darbuojuosi, mokiniai jau daug metų šv. Kalėdų proga surenka įvairaus maisto, kurį seserys išdalija labiausiai stokojantiems. 27 MISIJA
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==