gyvenimo formas ne kartą peržengia protingas ribas, pas mus atvirkščiai – nei sielovadoj, nei evangelizacijos darbe, o iš dalies ir liturgijoje, nesijaučia Vatikano II susirinkimo užakcentuoto aggiornamento.“ Kertinėse katalikiško pasipriešinimo pozicijose Galima teigti, kad XX a. septintame dešimtmetyje Lietuvoje kilęs viešo protesto prieš religijos laisvės suvaržymus sąjūdis irgi buvo vienas iš Vatikano II susirinkimo mokymo rezultatų. Jame apibrėžta nauja Bažnyčios, kaip gyvos bendruomenės, atviros šiuolaikinio pasaulio keliamiems iššūkiams, samprata, o ypač jos praktinis įgyvendinimas, buvo sunkiai suderinami su tais siaurais rėmais, į kuriuos sovietmečiu siekta įsprausti religinį gyvenimą. Lietuvos katalikų bandymai viešai kvestionuoti sovietų režimo nustatytas taisykles arba jų tiesiog nepaisyti greitai tapo vienu didžiausių iššūkių visai sistemai. Tokio masto ir tvermės pasipriešinimas vargiai būtų buvęs įmanomas be pogrindžio sąlygomis susiformavusių vienuolijų struktūrų. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, du dešimtmečius trukusioje kovoje už tikinčiųjų teises aiškiai galima matyti ir svarų Jėzaus Draugijos narių indėlį. Dažniausiai jie buvo tose kertinėse pozicijose, nuo kurių didele dalimi priklausė sėk- mingas pasipriešinimo veikimas. Pagrindinio pasipriešinimo sąjūdžio instrumento, o drauge ir simbolio – Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos – vyriausiaisiais redaktoriais buvo Draugijos nariai: iš pradžių kun. Sigitas Tamkevičius, vėliau, po jo arešto, šias pareigas perėmė slapta kunigystei pasirengęs Jonas Boruta. Gerai informuoti apie leidinio rengimą jėzuitai buvo tarp aktyviausių informacijos teikėjų ir tekstų autorių. Jėzuitų bendrai ir provincijolo t. J. Danylos konkrečiai vaidmuo Kronikos ir kitų pogrindžio periodinių leidinių leidyboje po kun. Tamkevičiaus suėmimo dar labiau padidėjo. Studijuodamas pogrindžio seminarijoje J. Boruta daug bendravo su J. Danyla, todėl jų asmeniniai santykiai buvo ypač geri. 1983 m. pabaigoje Paberžėje vykusiame jėzuitų susirinkime J. Danylos iniciatyva J. Boruta buvo patvirtintas provincijolo padėjėju – socijumi, atsakingu už naujų jėzuitų ugdymą. Dar viena reikšminga katalikiškojo pasipriešinimo sąjūdžio Lietuvoje grandis buvo jėzuito t. P. Masilionio iniciatyva po Antrojo pasaulinio karo įkurta ir visą laiką su Jėzaus Draugija glauT. Jonas Danyla prie Bijutiškio, kuriame ilgus metus gyveno, bažnyčios 9 ISTORIJA
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==