Dera pažymėti ir tai, kad XX amžiaus aštuntame ir devintame dešimtmečiuose jėzuitų apaštalinės veiklos geografija išsiplėtė iki Vakarų Ukrainos Podolės regiono. Ten oficialiai veikusias lotynų apeigų katalikų parapijas gana ilgai aptarnavo tėvai Vytautas Merkys ir Jonas Zubrus, jiems padėti ilgesniam ar trumpesniam laikui atvažiuodavo ir kiti jauni kunigai jėzuitai iš Lietuvos. Vienas iš Vatikano II susirinkimo programos tiltų į Lietuvą Nors vykstant Vatikano II susirinkimo sesijoms režimui lojalūs dvasininkai buvo komandiruojami į Romą ir galėjo iš arti stebėti Susirinkimo eigą, nors svarbiausi jo nutarimai buvo išversti į lietuvių kalbą ir 1968 m. išspausdinti oficialiai, galima tvirtinti, kad pirmuoju realiu tiltu, per kurį Susirinkimo mokymas pasiekė Lietuvą, buvo jėzuitų ir marijonų vienuolijoms priklausę kunigai. Tai patvirtina ir pogrindžio vienuolijų gyvenimo epicentre tada buvęs t. Jonas Boruta: „Pogrindžio sąlygomis buvo labai didelis domėjimasis. Laisvei atėjus, daugiau ta priešiška reakcija kilo. Anuomet mes labai išgyvenome dėl nutarimų įgyvendinimo vilkinimo.“ Lietuvos jėzuitų provincijolo pareigas beveik per visą soviet- metį ėjęs t. Jonas Danyla susirašinėjo su garsiuoju jėzuitu, teologu ir filosofu Karlu Rahneriu, turėjusiu didžiulę įtaką Susirinkimo mokymui, todėl nestebina tai, kad jėzuitai Lietuvoje aktyviai propagavo Bažnyčios atsinaujinimo idėjas. Tiesa, pats t. Danyla nepritarė skubotoms reformoms: „Kurios reformos geresnės už senesnes, parodys tik ilgesnis laiko tarpas. Ten, kur mažiau reformų, ten mažiau ir svyravimų“, – aštuntojo dešimtmečio pradžioje rašė t. Pauliui Rabikauskui į Romą. Kur kas drąsiau Bažnyčios atsinaujinimo kryptį priėmė t. Jonas Lauriūnas, vienas iš pirmųjų pradėjęs aukoti Mišias lietuviškai ir atsigręžęs į žmones. Studijų pogrindžio seminarijoje metu pas jį kurį laiką gyvenęs kun. Aušvydas Belickas teigia, kad „tai buvo labai apsišvietęs kunigas jėzuitas. Jis visą laiką domėjosi moderniąja teologine mintimi, liturginiu atsinaujinimu ir, kiek sugebėjo gauti žinių, stengėsi visa tai pritaikyti parapijoje. [...] Tai buvo žmogus, kuris iš tikrųjų formavo to laiko Bažnyčios veidą.“ Bažnyčios atsinaujinimo uždaviniai ir su tuo susijusios problemos svarstytos ir t. J. Zubraus redaguotame kunigams skirtame pogrindžio leidinyje „Tiesos kelias“. Pvz., 1977 m. išleistame šeštajame šio leidinio numeryje apgailestauta, kad „tuo tarpu, kai Vakaruose pastangos modernizuoti religinio T. Jonas Lauriūnas 8 ISTORIJA
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==