džius ryšius palaikiusi Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija. Nepaisant įvykusio skilimo, sesers Julijos Kuodytės vadovaujama šios kongregacijos atšaka sovietmečiu buvo viena veikliausių ir gyvybingiausių tarp Lietuvoje pogrindyje veikusių moterų vienuolijų. Visų pirma, šios kongregacijos seserys – iš pradžių vienuolijos vyresniosios deleguota Elena Šuliauskaitė, vėliau iš Šventosios Šeimos kongregacijos pas eucharistietes perėjusi Bernadeta Mališkaitė – buvo pagrindinės vyriausiojo redaktoriaus talkininkės, atlikusios einamuosius informacijos atrankos ir tekstų redagavimo darbus. Antra, seserų eucharistiečių centriniai namai Kaune (K. Donelaičio g. 36) per visą Kronikos leidimo laiką buvo vienas pagrindinių atramos punktų, į kurį suplaukdavo didžioji dalis leidiniui skirtos informacijos ir rašinių. Trečia, seserys eucharistietės (visų pirma, Jadvyga Stanelytė) septintojo dešimtmečio pabaigoje įkūrė Eucharistijos bičiulių sambūrį, kurio grupėms vėliau dažniausiai ir vadovaudavo. Ilgainiui jos tapo ne vien daugiausia aktyvesnių tikinčiųjų pritraukusiais slapto telkimosi ir saviugdos židiniais, bet ir geriausiai matomomis viešo tikėjimo demonstravimo platformomis. Aštuntame dešimtmetyje vykusios maldingos eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą, kuriose didžiumą dalyvių sudarė seserų eucharistiečių sukviesti Eucharistijos bičiuliai, ar kryžių statymas prie kelių ir kitose viešose vietose turbūt buvo labiausiai matomos sovietų valdžios nesankcionuoto visuomeninio aktyvumo apraiškos to meto Lietuvoje. Baigiant pasakojimą apie jėzuitų ir jų bičiulių indėlį į kovą už religijos laisvę, nedera pamiršti ir tylaus Bažnyčios darbininko, kone tris dešimtmečius vargonavusio Kaišiadorių katedroje, brolio jėzuito Anastazo Janulio. Paleistas iš pirmojo, tačiau ne paskutinio, savo gyvenime lagerio, nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos jis keletą metų talkino jėzuitui t. A. Šeškevičiui jo apaštaliniame darbe Kirgizijoje, „į stalčių“ parašė nemažai religinės poezijos, skaitytojus pasiekusios tik XXI a. pradžioje, o aštuntame XX a. dešimtmetyje svarbiausias jo kelionių maršrutas vedė iš Kaišiadorių į Birštoną, kur jo bendražygis Povilas Buzas buvo įkūręs vieną iš Lietuvą apraizgiusių draudžiamos religinės spaudos dauginimo punktų. Už šią „kenkėjišką veiklą“ KGB abiem knygnešiams 1980 m. atseikėjo po antrą kelialapį į sovietinio gulago salyną. Tais pačiais metais tenlink buvo išvežta ir Eucharistijos bičiulių įkūrėja bei eisenų į Šiluvą organizatorė sesuo Gema – Jadvyga Stanelytė, 1983 m. kalinio estafetę iš jų perėmė kun. S. Tamkevičius. Vis dėlto trijų Jėzaus Draugijos šeimos narių laikinas izoliavimas sovietų režimui nebepadėjo. Jų ir daugelio kitų pasėta sėkla buvo spėjusi sunokinti savo vaisius… T. Antanas Šeškevičius Br. Anastazas Janulis. Lietuvos jėzuitų provincijos archyvo nuotraukos 10 ISTORIJA
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==