PROVINCIJOJE ir pasauliečiai, jie išmoksta prisiimti atsakomybę ir konkrečiai kuria bendrystę. Jėzuitas Martinas pasakojo, kad moksleiviai drąsiai kelia klausimus, kuriais ne visada atvirai diskutuojama viešajame diskurse, ypač vokiečiakalbėse šalyse. Tarkime, kaip gali būti, kad Dievas visus be išlygų priima ir myli, jei nuolat matome akivaizdų blogį ir kančią? Lietuvos jėzuitų jaunimo sielovados programos Magis koordinatorė Akvilė dėkojo, kad jėzuitai būna drauge su jaunimu. Ji dar kartą priminė, kad neretai iškalbingiausiai liudija tos akimirkos, kai tiesiog esama šalia, nors jėzuitams, neretai turintiems kelias tarnystes, „tiesiog būti“ pamažu tampa nemenku iššūkiu... Savanorė Monika liudijo, kad ją augina drauge su Magis klubo nariais išgyvenama socialinė patirtis: susitikimai senelių namuose, jaunuolių kolonijoje. Jauni žmonės nebijo susitikti su tikrove, kuri ne visada yra vien smagus pasėdėjimas prie arbatos. Jaunųjų bendrakeleivių pasidalijimai patirtimis įkvėpė entuziazmo tęsti bendrą tikėjimo kelionę. Po simpoziumo vis ataidi arkivyskupo emerito Ludwigo Schicko pasakyti žodžiai, kad tikėjimas – ne siuntinys, kurį būtų įmanoma perduoti. Tikėjimą svarbu liudyti savo gyvenimu – tik taip jis pasieks kitų širdis. 5
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==