MISIJA Ačiū mano nuostabiajai mamytei, kurios dėka parapija ir bažnyčia nuo pat kūdikystės buvo tarsi antrieji namai. Tuomet, dar sovietų okupuotoje Lietuvoje, slapta su parapijos jaunimu susirinkę švęsdavome bažnytines šventes, dalyvaudavome spektakliuose, išvykose, rekolekcijose, religinių filmų peržiūrose. Buvo įprasta, kad visais parapijos reikalais ir veikla rūpinasi kunigai, kuriems padeda seselės vienuolės, o pasauliečiams reikia tiktai ateiti ir dalyvauti. Niekuomet nesvajojau, kad aš galėčiau dirbti kartu su dvasininkais. Tai atrodė neįmanoma ir apskritai – pernelyg šventa, nes visuomet žinojau, kad vienuole tik- rai nebūsiu. Pirmoji pažintis su jėzuitais jau nepriklausomybę iškovojusioje Lietuvoje – Šiaulių šv. Ignaco bažnyčioje. Labai mielas ir draugiškas t. Stasys Kazėnas kantriai priglaudė mūsų jaunimo maldos grupelę. Čia pirmą kartą sutikau ir iš JAV atvykusį t. Antaną Saulaitį, kuris buvo tarsi ateivis iš kitos planetos. Nepaprastai malonus, linksmas, pribloškiančiai atidus kiekvienam, net ir mums, vaikams. Jis pasakojo apie darbą misijose ir parapijose, apie tai, kaip pasauliečiai kituose kraštuose susitelkia ir įgyvendina įvairias sielovadines bei socialines iniciatyvas, savanoriauja, drauge su kunigais rūpinasi savo bendruomenėmis ir jų narių poreikiais. Visa tai skambėjo Birutė Norvaišaitė O’Brien Apie „raštinės sielovadą“ Misijos atstovai: (iš kairės) Audrius Polikaitis, t. Vaidas Lukoševičius, SJ, Elytė Rėklaitis, Rimas Domanskis, Birutė O‘Brien su svečiais iš Lietuvos ir Austrijos: Gražvydu Bareišiu, t. Vidmantu Šimkūnu, SJ, Martinu Tanzeriu. 6
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==