PROVINCIJOJE „Mūsų vis mažiau, bet kartu ir daugiau“, – sakė provincijolas t. Bernhardas Bürgleris, sveikindamas Centrinės Europos jėzuitų simpoziumo dalyvius. Jis taikliai įvardijo dvejopą vyksmą provincijoje. Viena vertus, mažėjantis pašaukimų skaičius skatina peržvelgti kai kurių ligšiolinių apaštalinių veiklų tikslingumą. Antra vertus, jėzuitų pareigas mokyklose, jaunimo programose ar kitur vis dažniau perima pasauliečiai, kuriems taip pat brangus igna- ciškasis dvasingumas. Į kasmetinį provincijos jėzuitų susitikimą, vykusį Vokietijoje balandžio 11–14 dienomis, pirmą kartą buvo pakviesti ir bendradarbiai. 180 dalyvių, tarp jų 40 pasauliečių, kelias dienas drauge svarstė, kaip gyventi tikėjimu ir jį perduoti kitiems. Simpoziume dalyvavo ir jaunų žmonių, kurių buvo paprašyta pasidalinti savo tikėjimo patirtimi. Jaunimas nuo šv. Ignaco laikų yra prioritetinė Jėzaus Draugijos misija, todėl džiugu, kad jėzuitai skyrė laiko klausytis jaunimo atstovų liudijimų. Vienas iš pagrindinių pranešėjų, Jėzaus Draugijos dvasingumo konsultorius t. Jamesas Hanvey priminė Bažnyčios svetingumo reikšmę. Svetingoje Bažnyčioje kiekvienas yra laukiamas su savo asmenine istorija. Jis priminė popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad Bažnyčia yra „išeinanti“ (Chiesa in uscita), taigi neliekanti toje pačioje vietoje, nuolat išeinanti iš savęs dėl kitų. T. Hanvey taip pat padrąsino iš naujo atrasti tylos dovaną ir nebijoti pakviesti į tylą jaunų žmonių. Joje įmanoma išgirsti Dievo kalbinimą ir atpažinti jo buvimą. Nepaisant nuogąstavimų, kad dabartiniam jaunimui sunku, ar net neįmanoma, išbūti tyloje, dažnas nustemba, supratęs, kad tyla itin reikalinga, o jos patirtis – labai stipri. Ne vienam iš jaunųjų simpoziumo dalyvių gyvenimo kryptį padėjo atrasti Vokietijoje ir Austrijoje veikiančios „Ateities dirbtuvės“ (Zukunftswerkstatt) – programa 17–30 metų žmonėms, ieškantiems savo vietos gyvenime. Trumpam savaitgaliui ar metams jie atsitraukia nuo savo kasdienės aplinkos ir skiria laiko maldai, tylai bei pokalbiams su bendraminčiais ir jėzuitais. Įstrigo jaunojo Corneliuso iš Vokietijos mintis, kad jis labiausiai vertina galimybę su jėzuitais kalbėtis visomis, neretai „nepatogiomis“, temomis. Jauni žmonės atsiveria, kai gali būti autentiški klausdami apie seksualinę moralę, tikėjimo tiesas ar Bažnyčią. Pamenu pašnekesį su jaunu austrų jėzui- tu Martinu prie pietų stalo. Jis darbuojasi Vokietijoje, Šv. Kanizijaus mokykloje, kurioje po pamokų vyksta intensyvi neformali veikla pagal unikalų principą „moksleiviai dėl moksleivių“. Susibūrę į ignaciškąją bendruomenę (Ignatianische Schüler*innen-Gemeinschaft, ISG), moksleiviai laisvalaikiu savarankiškai organizuoja užsiėmimus jaunesniems vaikams ir vadovauja grupelėms. Bendradarbiaudami komandoje, kurią sudaro jėzuitai Rasa Darbutaitė, Jėzuitų komunikacijos atstovė Tikėjimas – ne siuntinys, kurį galima perduoti Christiano Enderio nuotraukos 4
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==