Vilniaus jėzuitų gimnazijos ir Centrinės Europos jėzuitų provincijos Edukaciniame medijų centre „Lojoteka“ saugomas ir didžiulis jėzui- tų knygų fondas, apimantis dešimtis tūkstančių tomų. Kaip jis susidarė? Jėzuitų knygų fondas pildėsi dviem skirtingais istoriniais laikotarpiais (iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ir vėliau). Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvą okupavus sovietams, iki 1990 m. Lietuvos jėzuitų provincija buvo padalinta į dvi dalis. Vieną jų sudarė okupuotoje Lietuvoje likę ir pogrindyje veikę jėzuitai, kitą – jėzuitai, gyvenę ir dirbę Vakaruose, laisvajame pasaulyje. Knygas įvairiais būdais kaupė ir likę Lietuvoje, ir užsienyje gyvenę jėzuitai. Vakaruose lietuviai jėzuitai gyveno ir dirbo JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Urugvajuje bei Europos šalyse (pirmaisiais metais po karo – Vokietijoje, Prancūzijoje, vėliau ypač minėtina Italija, Roma). Užsienyje veikusių lietuvių jėzuitų centras buvo Čikagos rezidencija, kur rūpintasi suformuoti išeivijos jėzuitų (pirmiausia gyvenusių JAV) poreikius atitinkančią biblioteką – teologinių ir filosofinių knygų rinkinį. Tačiau jį sudarė ne tik šio pobūdžio literatūra. Čia buvo gausu istorinės, psichologinės, gamtamokslinės, geografinės (kelionių), meno, medicinos ir kitokių sričių tematikos knygų. Kokiais keliais knygos patekdavo į rezidencijos biblioteką Čikagoje? Tam tikrą knygų dalį kai kurie jėzuitai atsinešdavo iš savo ankstesnio gyvenimo, kol dar nepriklausė Jėzaus Draugijai. Dalis knygų buvo tikslingai perkamos bibliotekos fondams papildyti, kitos įsigyjamos dėl ryšių su JAV ir Vakarų Europos šalių bažnytinėmis bei akademinėmis institucijomis, gaunant dublikatus arba perimant institucijų knygų fondus. Geografinio pobūdžio knygos kaupėsi dėl gausių jėzuitų kelionių po pasaulį sielovados ir akademiniais tikslais. Trečias knygų įsigijimo kanalas – pačių jėzuitų pomėgiai arba profesinė veikla. Jėzaus Draugija visada skatino savo narių saviraišką bei savišvietą ir ugdė individualius talentus. Todėl, be abejo, kiekvienas jėzuitas rinko labiausiai jį dominusių sričių literatūrą. Taip kaupėsi knygos įvairiausiomis kalbomis, daugiausia – anglų, taip pat prancūzų, vokiečių, ispanų, portugalų ir kitomis – net gana retomis. Be to, dalis lietuvių jėzuitų dirbo akademinėse institucijose, aukštosiose mokyklose, tad kaupėsi ir jų profesinė literatūra. Vis dėlto bibliotekos Čikagoje pagrindą sudarė kun. Igno Boreišio dovanotos knygos. Gimęs 1887 m. Panemunėlio valsčiuje, vengdamas caro kariuomenės, 1913 m. jis patraukė į JAV. 1920 m. buvo įšventintas kunigu, visą laiką dirbo Detroite, kur įsteigė Šv. Antano lietuvių parapiją. Uolus knygų mylėtojas beveik kaskart išėjęs į miestą parsinešdavo knygų, dažnai – su garsių autorių autografais, retų ir vertingų leidinių. Mirė 1959 metais, prieš tai savo gausią knygų kolekciją padovanojęs lietuvių jėzuitų bibliotekai Čikagoje. Išeivijos jėzuitai sukaupė ir didžiulį knygų fondą lietuvių kalba, ir knygų apie Lietuvą kitomis kalbomis. Tai knygos, leistos tiek prieš karą Lietuvoje ir išeivijoje, tiek išeivijoje po karo, bei knygos ir periodinė spauda, gauta Dr. Ramūnas Labanauskas Kaip susidarė jėzuitų knygų fondas 30
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==