PROVINCIJOJE iš sovietinės Lietuvos. Didžiąją dalį sudaro grožinė literatūra ir istorinės knygos. Suprantama, kad išeivijos lietuvių tikėjimo ir tautiškumo išsaugojimui angažavęsi lietuviai jėzuitai glaudžiai bendradarbiavo su išeivijos lietuvių visuomeninėmis ir kultūrinėmis institucijomis, leidyklomis. Todėl jie gaudavo išeivijoje leistų lietuviškų knygų bei periodinės spaudos (žurnalų ir laikraščių). Svarbus istorinės tematikos knygų šaltinis – Lietuvių katalikų mokslo akademija, įsikūrusi Romoje, kur aktyviai veikė lietuviai jėzuitai profesoriai A. Liuima ir P. Rabikauskas. Nemažai lietuviškos tematikos knygų pasiekė lietuvius jėzuitus iš sovietinės Lietuvos. Išeivijos jėzuitai siuntė knygas jėzuitams į okupuotą Lietuvą, o šie savo ruožtu – knygas ir periodinius leidinius, leistus Lietuvoje. Tokie pat „mainai“ buvo praktikuojami ir su Vilniaus universitetu. „Lojotekoje“ taip pat saugomas vertingas San Paulo ir Montevidėjaus jėzuitų rezidencijose sukauptas Brazilijos ir Urugvajaus lietuvių periodinių leidinių rinkinys. Knygas savo poreikiams kaupė ir jėzuitai, gyvenę sovietinėje Lietuvoje. Jos taip pat tapo integralia jėzuitų knygų fondo dalimi. Komunistinės priespaudos sąlygomis jėzuitai savo asmeninėse bibliotekose ypač stengėsi išsaugoti prieš karą Lietuvoje ir užsienyje leistą teo- loginę, filosofinę literatūrą, knygas, skirtas Jėzaus Draugijai, Bažnyčios ir Lietuvos istorijai. Tose bibliotekose buvo ir sovietmečiu leistų istorinės tematikos knygų, knygų apie meną, geografiją. Visiškai naujas jėzuitų knygų rinkinio formavimo tarpsnis prasidėjo Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir 1990 m. atsikūrus Lietuvos jėzuitų provincijai. Išeivijos jėzuitai dėjo be galo daug pastangų reikalinga literatūra aprūpindami atsikūrusios Lietuvos jėzuitų provincijos biblioteką. Netrukus prasidėjo didžiulės užsienyje veikusių lietuvių jėzuitų bibliotekos, saugomos daugiausia Čikagoje, perkėlimo į Lietuvą darbas. Čia itin daug nuveikė t. A. Saulaitis. Išeivijos jėzuitai taip pat ieškojo Lietuvos jėzuitų provincijai reikalingų knygų, kreipdamiesi į įvairiausias Vakarų katalikiškas institucijas, prašydami perleisti uždaromų institucijų fondus ar knygų dub- likatus. Literatūros, reikalingos rengiant jėzuitus, paieškomis rūpinosi ir tuometinis Lietuvos jėzuitų provincijolas t. Jonas Boruta, bendradarbiaudamas su t. A. Saulaičiu. Didelė dalis naujausios literatūros – psichologinės, religijotyrinės, gamtamokslinės, istorinės, grožinės – šiuo laikotarpiu jėzuitų knygų fonde atsirado kaip atskirų jėzuitų pomėgių arba profesinės veiklos rezultatas. Dalis tų knygų buvo telkiamos ne tik pagrindinėje Lietuvos jėzuitų provincijos bibliotekoje Vilniaus jėzuitų namuose, bet ir naujokyne Šiauliuose, Kaune, Biržuose, Klaipėdoje – ten, kur darbavosi jėzuitai. Didžiulį darbą tvarkydamas Lietuvos jėzuitų provincijos biblioteką Vilniuje nuveikė t. Anicetas Tamošaitis. Taip susiformavo knygų rinkinys, tapęs dabartinio jėzuitų knygų fondo, saugomo „Lojotekoje“, pagrindu. 31
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==