in memoriam Jau senokai gavau Tavo nuoširdų laišką, sugrąžinusi į tarp mano draugų – bendramokslių VU ir bendradarbių MA Fizikos institute – vykusių diskusijų prisiminimus. Jūs laimingesni, nes dabar Lietuvoje galite laisvai, nebijodami okupacinės valdžios represijų, diskutuoti, pasiginčyti „kontroversiškomis“ pasaulėžiūros temomis, nebijodami paliesti anuometinės valdžios „tamsybiškomis“, „reakcinėmis“ vadintų su religija susijusių temų. Tais laikais už tokiose diskusijose išsakytas religijai palankias mintis buvome tampomi po visokias institucijas: universitete, kariniame komisariate, sovietinėje kariuomenėje bei KGB pareigūnų. Po Atgimimo, kai dešimtmetį VU Istorijos fakultete dėsčiau Bažnyčios Lietuvoje istoriją, sulaukdavau klausimų: „Ką tuomet veikė žiniasklaida, kodėl ji dėl tokių laisvės pažeidimų neprotestavo“? Atsakydavau: „Rašė, pvz., „LKB Kronika“, tačiau tik pogrindyje leista „žiniasklaida“. Ne tik už jos „gaminimą“, bet ir už kratų metu privačiuose butuose rastą vieną kitą „Kronikos“ numerį žmonės keliaudavo į lagerius. Tačiau vis tiek diskutavom taip, kaip ir jūs šiandien diskutuojate. Jei dabar tokių diskusijų nebūtų, baisu pagalvoti, kokia būtų laisvos visuomenės laisvoje Lietuvoje ateitis... [...] Mano tėtis – VDU Technikos fakulteto vyr. dėstytojas, mama – gydytoja stomatologė. Abu gimnazijoje buvo tautininkų uždraustos moksleivių Ateitininkų sąjungos nariai, o vėliau, studijų VDU metu, – aktyvūs legaliai veikusių ateitininkų studentų korporacijų nariai. Kairiųjų pažiūrų tėvelio brolis, rašytojas Kazys Boruta, dėl nesitaikstymo su autoritariniais Laiškas jaunuoliui Praėjusių metų gruodį atsisveikinome su amžinybėn iškeliavusiu Telšių vyskupu emeritu, vienu iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos redaktorių, Laisvės premijos laureatu dr. Jonu Algimantu Boruta, SJ. Prisimename jį ir kaip Lietuvos jėzuitų provincijolą, Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčios rektorių, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiką, dėstytoją... Sovietmečiu pogrindyje veikę jėzuitai ir seserys vienuolės – kaip dvasinį įkvėpėją bei ugdytoją. Šie jo laiško, neturinčio konkretaus adresato, fragmentai – dalelė gausaus a. a. vyskupo dvasinio palikimo. 25
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==