žiasi pro duris. Jis nebuvo nei narsuolis, nei karingas. Tėvas Arrupė pasitikėjo visais, ypač jaunais žmonėmis, kartais – pernelyg lengvai. Dėl to kai kas laikė jį šiek tiek naiviu. Arrupė atvirai palaikė Romos pasmerktą jėzuitą Teilhard’ą de Chardiną. Dažnai per savo spaudos konferencijas cituodavo Teilhard’ą kaip pavyzdinį jėzuitą, kvestionuojantį senus modelius ir gebantį užmegzti tinkamą dialogą su šiuolaikiniu pasauliu. Žinome jį kaip vienuolį, generalinį vyresnįjį, bet koks buvo Arrupė kaip žmogus? Arrupė buvo kilęs iš baskų buržuazijos. Jauną vaikiną labai anksti sujaudino šalia egzistuojantis skurdas. Studijuodamas mediciną Madride, jis priklausė grupei, lankiusiai vargšus favelose. Čia susitiko vaikų, kurie neturėjo kuo rengtis, ir šeimų, kurios neturėjo maisto. Tai jam sukėlė šoką. Taip pat jį paženklino patirtis Meksikoje, aplankius itin vargstančius ispanų vaikus, kuriuos komunistų partija atėmė iš šeimų ir išvežė auklėti į Meksiką. Prisiminkime ir tai, kad prieš išvykdamas į Japoniją Arrupė buvo sunkių nusikaltėlių kalėjimo kapelionas. Ten jis taip pat susidūrė su didžiausiu skurdu visomis prasmėmis. Tai jį itin paveikė. Būtent Pedras Arrupė paskatino jėzuitus palikti savo didelius namus ir gyventi kukliau. Jis taip pat inicijavo jėzuitų studentų išvykimą iš kolegijų į mažas bendruomenes darbininkų rajonuose, kur jie turėjo ne tik mokytis, bet ir patys gaminti maistą bei skalbti. Jis pats būtų norėjęs gyventi tarp vargšų kaip Draugijos generalinis vyresnysis, bet tai buvo neįmanoma. Jis sakydavo: „Eikite! Eikite į pasaulį tokį, koks jis yra! Gyvenkite pagal Evangeliją ir siūlykite ją žmonėms kaip gėrį, o ne tam, kad padarytų ją turtuolių ar dvasinių teroristų religija. Keliaukite pasitikti pasaulio!“ Parengė Jūratė Grabytė Pagal https://www.jesuites.ch/news/enfin-unebiographie-en-francais-de-pedro-arrupe-sj draugijoje Viešpatie Jėzau, suteik, kad būtume Tavo mokiniai didžiausiuose ir mažiausiuose dalykuose, kad, kaip ir Tu, būtume visiškai atsidavę Tėvo meilei ir meilei žmonėms, mūsų broliams ir seserims, jausdamiesi labai arti Tavęs, nes Tu pasilenki iki mūsų, nors esame taip toli nuo Tavęs, begalinis Dieve. T. Pedras Arrupė, SJ 24
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==