DVASINGUMAS dos darbuotojų susitikimo – konferencijos. „Ką su savimi išsivežate į namus?“ – konferencijos pabaigoje nuskambėjo klausimas, kviečiantis apmąstyti įsimintiniausias akimirkas. Sunku ir tikriausiai neįmanoma sudėti visko, kas buvo išgirsta ir pamatyta, į šį kelių pastraipų tekstą. Esu girdėjusi sakant, kad kelionė į Manresą jėzuitams reiškia piligrimystę prie savo istorijos, pašaukimo ir dvasingumo ištakų. Manau, tai tinka kiekvienam piligrimui. Manresoje lankiausi ne pirmą kartą, tačiau kaskart keliaujant į šią vietą apima ypatingas jausmas, lydimas troškimo arčiau prisiliesti prie vietų, siejamų su Ignacu. Kardonerio upė, Šv. Ignaco ola, Aušros Mergelės Marijos bazilika, Ekstazės koplyčia (buvusi Šv. Liucijos ligoninė), Sergančio Ignaco koplyčia ir kiti objektai (iš viso 22) – tai vietos Manresoje, kur Ignacas valandų valandas meldėsi, rūpinosi ligoniais, netausodamas savo sveikatos. Čia ir jis pats patyrė gerumą bei rūpestingumą žmonių, kurie jį slaugė užklupus sunkiai ligai; čia, nepaisant žmogiško trapumo ir vidinių žaizdų, jis patyrė tokį stiprų nušvitimą, kad, kaip rašo savo autobiografijoje Piligrimo pasakojimas, „visi dalykai jam atrodė naujai“, „atrodė, kad tapo kitu žmogumi“. Patirtis Manresoje padėjo Ignacui iš naujo atrasti Dievą kaip mylintį, atleidžiantį Tėvą, veikiantį jo kasdienybėje, ir tai paskatino pradėti rašyti Dvasines pratybas, vėliau padėjusias tūkstančiams žmonių patirti gydantį ir išlaisvinantį Dievo meilės veikimą jų gyvenimuose. Vaikščiodama Ignaco pėdomis, mąstydama apie jo dvasinę kelionę, kurioje jis vis labiau atpažino Dievo valią sau ir tai, kaip galėtų šia patirtimi dalytis su kitais, buvau paskatinta pažvelgti ir į savo gyvenimą, apmąstyti, kaip Dievas veikia mano kasdienybėje, kur ir kaip jį patiriu, kokius jo ženklus atpažįstu. Esu dėkinga, kad, atsitraukusi nuo kasdienio bėgimo, turėjau kairos laiką maldoje su Dievu, galėjau atsigręžti į save, patyrinėti mintis ir jausmus, neskubėdama daryti išvadų ar impulsyvių pasiryžimų, tiesiog leisti sau būti Dievo akivaizdoje tokiai, kokia esu. Įspūdingas Manresos gamtovaizdis ir rami, kontempliatyvi aplinka Tarptautiniame dvasingumo centre, be abejo, prisidėjo prie ypatingos konferencijos atmosferos, padėjusios dalyviams atsiverti ir dalytis savo patirtimis 15
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==