DVASINGUMAS Paskutinių kelerių metų įvykiai, palietę visą pasaulį, – pandemija ir karas Ukrainoje, įnešė daug netikrumo, neapibrėžtumo, suardė įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau išgyvenę „socialinių burbulų“ iššūkius, apvaldę pradžioje sunkiai tvardomus baimės ir nerimo jausmus dėl nekontroliuojamos situacijos karo kontekste, rugsėjį džiaugėmės grįžę į mokyklas. Kaip niekada anksčiau dabar patiriu, kokia didelė vertybė ir Dievo dovana turėti galimybę tiesiogiai bendrauti su žmonėmis. Per pandemiją dauguma renginių buvo atšaukti arba perkelti į virtualią aplinką. Ne išimtis ir JECSE (Jėzuitų Europos pradinio ir vidurinio ugdymo komiteto) veikla. Nepaisant to, kad įvyko keletas virtualių susitikimų, padėjusių JECSE bendruomenės nariams palaikyti ryšį, pastiprinti vienam kitą, tai neprilygo tai patirčiai, kurią parsiveždavau iš gyvų susitikimų. Prisipažinsiu, su dideliu nekantrumu laukiau Manresoje, Ispanijoje, sausio 17–20 d. vyksiančios Europos jėzuitų mokyklų sielovaDr. Vilma Šliužaitė, jėzuitiškosios tapatybės ugdymo koordinatorė „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios?..“ 14
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==