Gimiau ir augau JAV, Baltimorėje, Merilendo valstijoje, kur 1904 m. atvykęs mano senelis Jonas iš Pakruojo sutiko mano močiutę. Lietuviai iš pirmosios imigracijos bangos nekalbėjo angliškai ir dauguma nebuvo lankę mokyklos Lietuvoje. Vis dėlto senelis kažkokiu būdu įsteigė savo krautuvėlę, bet mirė dar nesulaukęs 50 metų. Tuo metu lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, gyveno viename kvartale netoli miesto centro, dauguma dirbo siuvyklose. Kadangi lietuvių kilmės gyventojų daugėjo, jie nusipirko Šv. Alfonso bažnyčią, kurią vienuoliai redemptoristai iš Vokietijos miesto centre pastatė 1842 m. ir kurioje tarnavo šv. Jonas Neumanas ir pal. Petras Selosas. XX a. pradžioje netoli bažnyčios veikė daug parduotuvių ir įstaigų, o šv. Mišios buvo aukojamos keturis kartus – ryte ir vidurdienį. Jose dalyvaudavo keli šimtai tikinčiųjų, ne vien lietuvių. Sekmadieniais klausydavome šv. Mišių lotynų kalba, bet kunigai pamokslus sakydavo lietuviškai ir angliškai. Vaikų Mišiose mokiniai giedojo lietuviškas giesmes. Pagal tradiciją pirma sekmadienio giesmė buvo „Pulkim ant kelių“. Iš žymesnių kunigų čia tarnavo prel. Liudvikas Mendelis ir kun. Kazimieras Pugevičius. Prel. Mendelis ypač padėjo Lietuvių kolegijai (seminarijai) Romoje. Šiandien jį ten primena pastate esantis biustas. Kun. Pugevičius vėliau įstengė informuoti visą pasaulį apie tikinčiųjų sąlygas Lietuvoje sovietiniais laikais. Jo apaštalavimas buvo susijęs su Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (leido ją anglų kalba). Kaip ir kitos katalikiškos parapijos Amerikoje, Šv. Alfonso parapija turėjo savo mokyk- lą, kur seserys kazimierietės mokė beveik 250 mokinių nuo vaikų darželio iki aštuntos Br. Juozapas Glėbas, CFX Norėjau dirbti su jaunimu Lietuvoje... Baltimorės šv. Alfonso bažnyčia 9
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==