11 DVASINGUMAS Jau nuo muzikos studijų laikų domėjausi ir iki šiol domiuosi labai subtiliu ir įtraukiančiu klausimu apie muzikos ir dvasingumo san- tykį – kaip ir kokiomis išraiškos priemonėmis muzikos kūrėjai gali padėti klausytojui atsiverti autentiškai dvasinei patirčiai, labiau priartėti prie Dievo žodžio, jį geriau apmąstyti ir pritaikyti savo kasdienybėje. Be abejo, ir pats muzikos menas, ir autentiškas dvasingumas yra atskiros ir gana plačios sritys, reikalaujančios tam tikro išmanymo, dėmesingo ir kantraus gilinimosi, nuolatinės praktikos, netgi atskirų specializuotų studijų. Todėl, šiame straipsnyje nebandydamas išnarplioti visų galimų subtilybių, jūsų dėmesiui pateikiu kelias supaprastintas ištraukas iš savo teologijos studijų baigiamojo darbo, kuriame tyrinėjau tikriausiai daugumai puikiai žinomą ir ne kartą girdėtą Johano Sebastiano Bacho Pasiją pagal Matą. Išsamiau nagrinėjant šį pasaulinės muzikos šedevrą įvairiais pjūviais – biblinio teksto egzegezės, literatūrinės libreto bei muzikologinės analizės – kėliau klau- simą: kaip kompozitorius organizuoja muzikinę medžiagą, kokius galimus dvasinio ug- dymo(si) principus išryškina būtent tokia gar- sinė architektūra ir kodėl pagrįstai J. S. Bachą galime vadinti ne tik talentingiausiu visų laikų muzikos kūrėju, bet ir tikru dvasinio gyvenimo žinovu bei teologu. Šio straipsnio skaitytojams, kurie galbūt jausis šiek tiek pasimetę tarp įvairiausių nežinomų terminų ir sąvokų, patariu neišsigąsti ir pamažu, kantriai leistis ne tik į skaitymo, bet ir muzikinį-dvasinį nuotykį, geriausia – su Bib- lija rankose ir klausantis kūrinio įrašo, nes šito straipsnio tikslas yra noras pasidalinti netikėtais atradimais ir paskatinti naujai bei kūrybingai išgyventi dvasines patirtis. Muzikinio kūrinio klausymasis kaip dvasinės patirties įžanga Kaip milžiniškos gotikinės katedros žavi savo architektūrinės struktūros didingumu, taip kiekvienas muzikos kūrinys mus pakeri išradingu garso struktūros išdėstymu bei harmonijos grožiu. Tačiau toks vertinimas liktų perdėm paviršutiniškas ir netgi naivus, jei neskirtume daugiau dėmesio ir pastangų šių struktūrų ypatumams atpažinti. Kaip tik antruoju klausymosi ir vertinimo laikotarpiu pradedame atkreipti dėmesį į įvairias smulkesnes kūrinio detales, kurios atrodo nesuT. Eugenijus Puzynia, SJ MUZIKA IR IGNACIŠKASIS DVASINGUMAS
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==