10 DVASINGUMAS Vis dėlto KG bendruomenė savo nariams kelia tam tikrų reikalavimų... Bendruomenė prašo, kad reguliariai vyktų grupelių susirinkimai, kad būtų puoselėjama ištikimybė grupelei, tačiau matome, kad jauniausiems bendruomenės nariams šiandien reikia didesnio lankstumo. Tie, kuriems patikėta atsakomybė už bendruomenę, neatsisakydami pamatinių jos reikalavimų, vis dėlto turėtų turėti kantrybės ir stengtis prisitaikyti prie jaunimo poreikių. Tad, jei būdavo įprasta rinktis kas dvi savaites, galbūt jaunimo grupelė galėtų rinktis kartą per mėnesį. Jeigu jauni žmonės dėl studijų ar darbo metams kitiems išvyksta, tai turėtų nesudaryti problemų ir jie būtų laukiami grįžtant. Taip pat galvoju apie mūsų pasiūlymus maldai. Turi įvykti revoliucinis pokytis parenkant muziką bei įvaizdžius. Šiandienos jauniems žmonėms nebetinka tai, ką naudojome prieš 50 metų, tad reikia būti išradingiems. Kitaip sakant, tvirtai remiantis į mūsų dvasines šaknis, ieškoti naujų simbolių, naujos estetikos, kuri perteiktų tą pačią žinią, bet būtų kur kas labiau kalbanti jauniems žmonėms, atliepianti į jų estetinius poreikius. Tai tik keletas pastebėjimų, manau, ilgainiui suprasime, kokių pokyčių dar reikia. Į pasaulio bendruomenės Vykdomąją tarybą rengiamės kooptuoti du jaunus 28-erių ir 35-erių metų žmones, kad mums padėtų įžvelgti, kas bus svarbu bendruomenei ateityje, kad padėtų nujausti būsimus pokyčius ir mums netektų vien į juos reaguoti. KG bendruomenė yra Bažnyčios dalis, o ji šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais, mąstydama apie sielovadą žmonių, ne visuomet gyvenančių pagal Bažnyčios mokymą. Kokių pokyčių čia įžvelgiate? Kaip bendruomenės narys, labai didžiuojuosi tuo, kad visur, kur turėjau galimybę lankytis, mačiau visišką atvirumą realybei. Bendruomenė mato tikrovę, ją įsivardija ir tai yra išlaisvinantis dalykas. Kai susiduriame su sunkumais – ar tai būtų lytinio išnaudojimo atvejai, ar gyvenimo situacijos, kurios nebūtinai atitinka Bažnyčios mokymą, – visada svarbu pripažinti tikrovę ir remtis tuo, kas yra. Esu teisininkas, žinau taisyklių svarbą. Bažnyčioje mes taip pat turime taisykles, kuriomis remiamės ir kurios labai vertingos darant pasirinkimus. Tačiau jeigu gyvenimas klostosi kitaip, nei įsivaizdavome, į realybę pirmiausia reikia žvelgti ne per taisyklių prizmę, nes tai sukelia kaltės jausmą, o gerbti kiek- vieną konkretų žmogų ir tęsti įžvalgos procesą remiantis jo išgyvenama situacija. Mes visada turime ką pasakyti žmonėms, esantiems už Bažnyčios mokymo nustatytos ribos. Labai didžiuojuosi, kad mūsų bendruomenėje į tai žvelgiama atvirai, be baimės ir kad dėl to šiems žmonėms pavyksta išlaikyti ryšius su Bažnyčia. Kai popiežius mus kviečia eiti į paribius, mūsų bendruomenei tai reiškia likti atviriems asmenims, kurie jaučiasi juose esantys. Galiu užtikrinti, kad KG bendruomenė neskatina ribinių situacijų, bet yra vieta, kur vyrauja visiška pagarba ir kur dialogas įmanomas, kad būtų išlaikyta tai, kas svarbiausia – ryšys su Kristumi. Mes galime būti sutaikinimo vieta, jeigu neapribojame Dievo gailestingumo. Manau, kad visų mūsų troškimas yra eiti nuo gero prie geresnio, o ne nuo vienos mirtinos nuodėmės prie kitos mirtinos nuodėmės. Bet pirmuoju atveju reikalinga pagalba ir manau, kad geriausias dalykas, kurį galime pasiūlyti, yra mūsų atvirumas bendruomenėje, ir toliau atkakliai ieškančioje Dievo. Kai nusprendi atsiduoti tokiai tarnystei kaip mano, privalai svajoti apie rytdienos bendruomenę, numatyti planus ateičiai, tačiau tarnaujant tavasis supratimas dažnai atsitraukia susidūręs su bendruomenės rea- lybe. Tarnystė yra tam tikras nuolankumo išbandymas. Nuolat turiu derinti savąsias svajones apie bendruomenę ir tarnauti realiai bendruomenei, kuri dažnai nustebina. Kartais ji atrodo šiek tiek per lėta, o kartais gerokai viršija mano lūkesčius... Kalbėjosi ir iš prancūzų k. vertė Jūratė Grabytė
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==