7 ISTORIJA Christopheris Hollis: „Mačiau šv. Ignacą visą gyvenimą darant dalykus, kurių mes, paprasti Anglijos žmonės, ne tik kad nedarome, bet ir nesijaučiame įpareigoti daryti“ (San Ignacio de Loyola. Buenos Aires: Tridente, 1946, p. 13). Pavyzdžiui, kaip į „normalių žmonių“ kalbą išversti Ignaco gyvenimo šūkį, vėliau perėjusį Jėzaus Draugijai: „Didesnei Dievo garbei“ (lot. Ad Maiorem Dei Gloriam)? O kur dar reikalavimas paklusti jam net mintimis, kasdien dukart atlikti sąžinės peržvalgą ir t. t.? Paslapties miglą dar sutirština tai, kad Ignacas apie save kalbėti nemėgo, ir tik dešimt metų prašytas vienam jaunam jėzuitui papasakojo savo gyvenimą iki atvykimo į Romą, be to, tai padarė siekdamas ugdyti klausytoją – perteikti pamokymus. Norint užčiuopti, kokioje dirvoje jie sudygo, tenka skaityti „tarp eilučių“ – panašiai kaip ir Ignaco portretą teko piešti pagal jo pomirtinę kaukę, nes jis pats, būdamas gyvas, tokio nepaliko. Rengdamasi versti laiškus pabandžiau „nueiti“ šv. Ignaco kelią – kiek įmanoma atidėti į šalį įprastus išankstinius įvaizdžius ir pažvelgti į žmogų jo kontekste – kokiame krašte ir kokiu metu jis gimė ir užaugo, apie ką svajojo to meto paaugliai ir ko siekė suaugusieji, kokie žmonės jį supo, veikė ir formavo, kas, kaip ir kodėl ėmė juo – beturčiu bevardžiu elgeta – sekti palikęs turtus, titulus ir ambicijas. Taip Šv. Ignaco atsivertimo jubiliejinių metų proga parengiau knygą (jau atiduotą leidyklai), kuri bus iliustruota nuotraukomis iš piligriminio maršruto – Šv. Ignaco kelio. Būsimas šventasis, pasveikęs po sužeidimo, jį nukeliavo 1522 m. vasarį–kovą nuo tėviškės Lojolos iki Manresos, kurioje praleido vienuolika mėnesių – savo dvasios naujokyną – ir parašė Dvasinių pratybų apmatus. Apie 670 kilometrų kelias – puiki proga apmąstyti ne tik Ignaco dvasios tapsmą, bet ir visą jo gyvenimą – mažiausiai tris radikalius virsmus, kai jis iš įžūlaus padaužos ponų vaiko tapo atsakingu dvariškiu ir narsiu kariu, vėliau – atsiskyrėliu, elgeta ir piligrimu, ir galiausiai – dvasios vadovu ir vienuolijos steigėju. Ši knyga pratęs „Šventosios Ispanijos“ seriją, kurios pirmoji knyga kviečia skaitytojus leistis šv. Teresės Avilietės keliais, antroji – pažinti Apreiškimą Jonui einant prie Tikrojo Kryžiaus relikvijos Liebanoje. Apie naująją knygą – jau kitame žurnalo „Jėzuitai“ numeryje. Ignacas riteris tampa steigėju ir dvasios mokytoju perėjęs per didį išbandymą – sužeidimą, vaizduojamą tolimiausio vitražo centre; įėjimas į ekspoziciją Lojoloje.. Nuotr. autorės.
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==