27 PROVINCIJOJE Pas jėzuitus bažnyčios rektorius yra pavaldus namų vyresniajam. Kokios jo pareigos? T. Eugenijus. Mūsų namai ypatingi – anksčiau taip atrodydavo jėzuitų kolegijos: vienuoly- nas, mokykla ir bažnyčia viename komplekse. Rektorius atsakingas už bažnyčią, direktorius – už mokyklą, o namų vyresnysis yra atsakingas už visa, kas yra, ir už jėzuitų bend- ruomenę. Man, kaip jauniausiam bendruomenėje, sunkiausia jaustis vyresniuoju, bet kiekvieną paskyrimą priimi kaip tarnystę ir stengiesi misiją išpildyti. Nuolat tariamės tarpusavyje, ko tikintiesiems labiausiai reikia ir kaip jiems galime pasitarnauti. Svajojome padaryti mūsų bažnyčią lyg „miesto klausyklą“, kad žmonės nuolat galėtų ateiti atlikti išpažinties, Mišios būtų švenčiamos įvairiu laiku. Pas mus tradiciškai ateina daug jaunų šeimų su vaikais, džiaugiasi šilta bažnyčia, jaukumu ir paprastumu. Jūsų namų ypatybė dar ir ta, kad jie skirti senyvo amžiaus jėzuitams, kuriems dažnai tai yra paskutinė žemiškosios kelionės stotelė... T. Eugenijus. Pirmiausia tai yra didelė dovana, nes matai tą Draugijos dalį, kuri tarnystei Viešpačiui ir žmonėms atidavė tiek, kiek pajėgė... Mano, kaip vyresniojo, rūpestis yra, kaip pagerinti visų jėzuitų buitį, kaip mes kartu galime melstis, kaip kartu valgiu dalintis ir t. t. Bet tai ne visada paprasta. Kiekvienam senatvė vis kitokių problemų kelia. Man, kaip jaunesniam, buvo ypač sunku, kai per paskutinius penketą metų kasmet po vieną tėvelį iškeliaudavo. Gyvenimas čia nutrūksta, bet kartu tai ir gražus liudijimas, ir dėkingumas, kad galėjau pažinti tuos žmones. Pvz., pereitais metais iškeliavo t. Vytautas Merkys. Būdamas labai silpnas, ligotas, jis vos ne iki pas- kutinės dienos eidavo į bažnyčią, teigdamas, kad čia jo tarnystė ir privalo ją atlikti. Meilė Dievui mus, jėzuitus, kartais daro nelyginant vaikus, kurie pamiršta tuo metu kylančius iššūkius... T. Aldonas. Vokietijoje, kur daug pagyvenusių jėzuitų, jiems yra skirti atskiri namai. Visoje jungtinėje Centrinės Europos provincijoje tokių namų, kaip pas mus, kur gyventų senjorai ir aktyviai apaštalaujantys jėzuitai, daugiau nėra. Mes turime keturias slauges, kurios po parą budi, be jų neišsiverstume. T. Algis Baniulis priskirtas ketvirtam aukštui, kur gyvena senjorai, jeigu reikėtų pagalbos, vykti į ligoninę ar pan. O šiaip visi stengiamės vienas kitam padėti. T. Stasys. Mūsų senoliai nėra izoliuoti. Kiek Iš kairės: t. Aldonas, t. Eugenijus, t. Stasys
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==