26 PROVINCIJOJE T. Aldonas. Ir parapijose, ir rektorate tikintiesiems padedama eiti link Dievo, tik pas mus žmonės ateina ne teritoriniu principu, o dėl to, kad mėgsta ignaciškąjį dvasingumą arba jų vaikai lanko Jėzuitų gimnaziją. Būtų galima sakyti, kad mūsų bažnyčia yra tarsi gimnazijos koplyčia. Dėl pandemijos net kai kurios pamokos vyksta bažnyčioje, nes čia didesnė erdvė. Kaune yra ir kitokių rektoratų, mūsiškis išsiskiria tuo, kad šalia yra mokykla. Ir nemaža dalis tikinčiųjų, kurie pas mus tuokiasi, krikštija vaikus ir t. t., yra baigę Jėzuitų gimnaziją arba joje dirba. Bet ateina ir kitų žmonių, besidominčių ignaciškuoju dvasingumu, pvz., prie mūsų rektorato buriasi net penkios Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės grupelės. Anksčiau jėzuitai tarnaudavo ir parapijose, tačiau jų turėjome atsisakyti, nes neturime tiek pajėgų. Šiuo metu vienintelis t. Antanas Gražulis dirba parapijoje, Kulautuvoje. Bet ir parapijoje jėzuitas patarnauja tikintiesiems ignaciškuoju būdu, neapsiribodamas vien religiniu praktikavimu, nes šv. Ignaco dvasingumas įkvepia konkrečiam apaštalavimui. T. Stasys. Esu dirbęs jėzuitų rektoratuose Vilniuje, Šiauliuose, į Kauną paskirtas jau antrą kartą. Dirbau ir parapijoje Biržuose. Tarnystė parapijoje iš dalies apriboja. Rektorate gali kryptingiau žmones lydėti ir nesi tiek pririštas prie vietos. Prireikus galime vienas kitą pavaduoti, o parapijoje niekada nežinai, kada, pvz., bus laidotuvės, tad daugelio dalykų negali planuoti. Žinoma, laidojame ir čia, bet tik tuo atveju, kai žmonės susiję su rektorato bendruomene, to neprivalome daryti. Atėjęs ten, kur dirbta kito kunigo, randi jo palikimą. Tad kiek privalu puoselėti buvusio rektoriaus įdirbį ir kiek savo iniciatyvą norisi rodyti? T. Stasys. Aišku, yra iššūkis pakeisti bendrabrolį, bet svarbiausia – sielas vesti į išganymą, kad žmonės ugdytų asmeninį santykį su Dievu. Tam daug dalykų tinka: mokykla, rekolekcijos, stovyklos, piligrimystės. Tai ir gera proga susipažinti su žmonėmis, kartu keliauti link Dievo. Maloniai nudžiugino, kad sugrįžęs po ilgo laiko Ksavero bažnyčioje pamačiau pažįstamų veidų... Jeigu žmonės lanko mūsų bažnyčią, matyt, jų poreikius kažkiek atliepiame. Gražu, kad sekmadienį atsirado šv. Mišios 20 val., vėlyvos Mišios mieste yra gerai. Meldžiamės ir anglų kalba. Seminarijoje mus mokė, kad naujam klebonui tam tikrą laiką nederėtų nieko parapijoje keisti, bet aš tiek nesulaukiau. Jau iškėliau į dienos šviesą šv. Pranciškaus Ksavero relikvijorių (juokiasi). Turime iš Dailės muziejaus deponuotą paveikslą, relikviją, tad norisi maldingumą šv. Pranciškui Ksaverui šiek tiek atgaivinti. Ar pasiseks, matysime. Esminiai dalykai išlieka T. STASYS KAZĖNAS prieš kurį laiką vėl pakeitė tarnystės vietą, tapdamas Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios rektoriumi. Nuo šitų pareigų atlaisvintas t. ALDONAS GUDAITIS toliau vadovauja Kauno jėzuitų gimnazijai, o t. EUGENIJUS MARKOVAS yra Kauno jėzuitų namų vyresnysis. Su žurnalo skaitytojais jie pasidalijo įžvalgomis apie tai, kuo ypatinga sielovada jėzuitų rektorate ir apskritai miesto bažnyčioje.
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==