Ar esate buvę Vienos jėzuitų bažnyčioje? Jei ne, turėtumėte kada nors joje apsilankyti – per nuotolį arba, dar geriau, realiai.
Tai viena gražiausių Vienos bažnyčių. 1702 metais imperatorius Leopoldas I pasikvietė brolį jėzuitą Andrea‘ą Pozzo, garsų architektą, skulptorių ir tapytoją, kuris interjerą pavertė iki šiol išlikusiu baroko šedevru.
2008-aisiais bažnyčioje, kurioje dienos šviesoje matomos Andrea‘o Pozzo freskos ir iliuzinė architektūra, nusileidus saulei iškilo menininkų Christopho Steinbrenerio ir Rainerio Dempfo instaliacija – didelio formato NASA nuotrauka. Joje buvo matoma Žemės vaizdo dalis ir Visatoje judantis astronautas, prisitvirtinęs prie zondo.
Alegorinių figūrų, iliuzinio kupolo ir barokinės tapybos į dangų kreipiamas žvilgsnis atsigręžė į Žemę, taigi į tai, kas žemiška.
Kaip ir dėl kitų meno instaliacijų jėzuitų bažnyčioje, vertinimai buvo įvairūs. Kai kurie nieko nesuprato, apgailestavo ir skundėsi, kad buvo uždengtas nuostabus kupolas. Kiti džiaugėsi instaliacija, kuri paskatino juos susimąstyti. Aš irgi buvau vienas iš pastarųjų. Kuo daugiau žvelgiau į instaliaciją, tuo labiau ji man priminė Kalėdas.
Kalėdos, Dievo tapimo žmogumi šventė, yra labai susijusi su šiuo „atvirkščiu žvilgsniu“. Dievas, kaip rašo šv. Ignacas Lojola, kontempliuodamas Dievo įsikūnijimą, žvelgia į pasaulį, į tokį pasaulį, koks jis yra: į juoką ir ašaras, į sveikatą ir ligą, į taiką ir karą. Jį paliečia žmonių ir kūrinijos bėdos, todėl Jis nusprendžia ateiti į žemę, tapti žmogumi. Jis leidžiasi į žmogaus gyvenimą, į mūsų gyvenimą.
Kalėdos kviečia mus atverti akis, išvysti įvairovę, šviesą ir šešėlius, ir pasitikėti, kad Dievas šiuo metu tampa žmogumi tarp mūsų, čia ir dabar.
Linkiu Jums palaimintų šv. Kalėdų!
Jūsų Bernhard Bürgler, SJ (Miunchenas)
