Edukacinis medijų centras Lojoteka – išskirtinis Lietuvos jėzuitų ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos projektas. Unikalios erdvės netrukus atsivers ir visuomenei. Lojotekos vadovė Rūta Grišinaitė-Bernotienė primena šio centro atsiradimo istoriją ir kviečia pažinti erdvių siūlomas galimybes.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos biblioteka gyvavo nuo mokyklos atsiradimo pradžios – 1995 m. Kada ir kaip kilo idėja ją išplėsti?
Idėja apjungti Vilniaus jėzuitų gimnazijos ir jėzuitų vienuolyno bibliotekas ir padaryti šiuos išteklius prieinamus visuomenei jėzuitams gimė jau senokai. Tiek gimnazijos, tiek jėzuitų bibliotekos jau seniai nebetilpo savo „buveinėse“ – nei viena, nei kita neturėjo tinkamai pritaikytų patalpų. Gimnazijos biblioteka, pradėjusi veikti drauge su mokykla, prieš 26 metus, išgyveno ne vieną metamorfozę ir kraustymąsi. Paskutiniame etape, prieš Lojotekos atsiradimą, ji buvo įkurta nedidelėje 62 kv. m. patalpoje. Joje kokybiškai mokytis vienu metu tegalėjo 12 asmenų, kai gimnazijoje mokosi daugiau nei 800 mokinių ir dirba daugiau nei 100 darbuotojų.
Pati jėzuitų biblioteka daugelį metų kūrėsi viename svarbiausių jėzuitų vienuolyno komplekso pastatų – kolegiume arba profesų name, 4 aukšte. Knygų gausa savo svoriu darė neigiamą poveikį seno pastato struktūrai ir didesnė plėtra buvo neįmanoma. Biblioteka buvo uždaro tipo – ja naudojosi tik patys jėzuitai ir tam tikri akademinės visuomenės nariai, besidomintys jėzuitiškuoju paveldu. Tad idėja sujungti bibliotekas ir įkurti jas tam skirtame pastate, užtikrinant prieinamumą platesnei visuomenei, pagreitį įgavo 2012 m. Buvo parengtas projektas, ir 2016 m. rudenį rytiniame Vilniaus jėzuitų vienuolyno pastatų ansamblio kieme pradėjo kilti naujasis bibliotekos pastatas, kurio architektūriniai sprendiniai šiuolaikiškai atkartoja kažkada čia stovėjusio ūkinio pastato (dviaukštės vežiminės) siluetą. Taigi po ilgų statybos ir įrengimo darbų 2020 m. rugsėjo mėn. naujoji biblioteka atvėrė duris bendruomenei jau kaip LOJOTEKA. Simboliškai bibliotekos atidarymas tapo jubiliejine gimnazijos atkūrimo 25-ių metų šventės dovana.
Kaip kilo mintis biblioteką pavadinti Lojoteka?
Unikalus Lojotekos pavadinimas dienos šviesą išvydo po gana ilgų ieškojimų. Jo autorystė priskiriama istorikui dr. Liudui Jovaišai. Prie trumpinio pridėta aiškinamoji dalis – edukacinis medijų centras. Toks junginys išties labai aiškiai nurodo vietos misiją ir jėzuitišką kilmę. Pirmoji dūrinio dalis – Lojo – siejama su šv. Ignacu Lojola, antroji – gr. thēkē – reiškia talpyklą, saugyklą. Turime puikių pavyzdžių: mediateka, kartoteka, biblioteka. Terminas „medijos“ apima visumą: tekstą, garsą vaizdą.
