Antanas Gailius „Kitados buvai tikras...“ Dieve mieliausias, nenoriu tavęs trukdyti, ausys tau išūžtos, bet lietų bent kartą atsiųsk, kad ugnys užgestų. Amen. Šią maldą parašė nuoširdus mano ir Lietuvos bičiulis, vienas iš didžiųjų savo kartos vokiečių poetų, prozininkas, eseistas, ilgus metus buvęs vienos reikšmingiausių Vokietijoje „Hanser“ leidyklos direktorius ir apskritai reikšmingas Vokietijos kultūros pasaulio žmogus Michaelis Krügeris. Maždaug prieš metus Austrijos Lecho kalnų kurorte vykstančio festivalio literaricum žiuri suteikė jam garbingą poeta laureatus titulą, kurio turėtojas įpareigojamas vienus metus kas mėnesį parašyti po eilėraštį apie svarbiausius pasaulio įvykius. Eilėraštis skelbiamas viename Vokietijos ir viename Austrijos didžiajame dienraštyje bei skaitomas dviejų radijo stočių laidose. Eilutėmis, kuriomis pradėjau savo rašinį, baigiasi septintasis eilėraštis, kuriame Michaelis kalba apie visą pasaulį tiesiogine ir perkeltine prasme apėmusią ugnį, apie tai, kad mūsų pasaulis, kuriuo tikėjome ir pasitikėjome, dega. Man šios eilutės ypač reikšmingos dar ir todėl, kad prieš daugelį metų, rengdamas pokalbį su Michaeliu, kurio poezijoje apie Dievą vis užsimenama, tiesiai apie Dievą jį paklausiau ir gavau atsakymą: „Dievo aš netikiu, bet stengiuosi gyventi taip, kad su juo nesipykčiau.“ Nei tada žinojau, nei šiandien žinau, ką apie tokį atsakymą manyti. Todėl, tėvo Vidmanto paprašytas į žurnalą „Jėzuitai“ parašyti apie pasitikėjimą, ir sumaniau pradėti šiomis eilutėmis. Juk gyvename nuolatinių apklausų ir reitingų pasaulyje, vos ne kasdien esame klausinėjami visokiausių dalykų – nuo žinios, ar labiau mylime šunis, ar kates, iki tokių reikšmingų, kaip klausimas, ar pasitikime prezidentais, parlamentais ar kitomis svarbiomis institucijomis. Beje, labai džiaugiuosi, kad man niekada neteko į tokius klausimus pačiam atsakinėti. Ypač, pavyzdžiui, į klausimą, ar pasitikiu Bažnyčia. Bent man nėra aišku, ko šituo klausiama. Jei kalbama apie Visuotinę Bažnyčią, tai iki šiol per kiekvienas šv. Mišias viešai kalbėdamas Nikėjos tikėjimo išpažinimą, aišku, turėčiau atsakyti, kad pasitikiu. Bet įtariu, kad klausėjai taip aukštai savo klausimu nė nemėgina kilti. Jie manęs turbūt nori paklausti, ar pasitikiu vadinamąja „institucine“ Bažnyčia. Kaip turėčiau atsakyti į tokį klausimą, jei žinau, kad toje „institucijoje“ vyksta tokių istorijų, kaip machinacijos karstais Vilniuje, arba kad toji „institucija“ braukia iš savo radijo pranešimų žinią apie tai, kad jos reitingas sumažėjo? 4 DVASINGUMAS
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==