Pasitikėjimo krizė prasidėjo nuo bankų, bet ties jais nesustojo, ji plito toliau. Krizės, skandalai, nepasitikėjimas palietė ir kitas valstybines, labdaros bei religines institucijas. Netrukus į viešumą iškilo daugiau pasitikėjimą griaunančių skandalų, tokių kaip prekybos tinklo „Tesco“ apgaulinga prekyba arkliena, „Volkswageno“ „dieselgeitas“, Panamos dokumentų nutekinimas, vaikų išnaudojimo Bažnyčiose atvejai ir kita. Sutapo, kad tuo pačiu metu iškilo tokios technologijos, kaip IOT (angl. internet of things) ir AI (angl. artificial inteligence). Kasdieniame gyvenime pradedame labiau pasitikėti algoritmais nei žmonėmis. Vis drąsiau klausiame „Amazono“ rekomendacijų, ką pirkti, ar „Netflixo“ – ką žiūrėti. Ir tai tik pradžia. Tikėtina, kad netrukus važinėsime bepiločiais automobiliais, savo gyvenimą patikėdami nematomoms technologijų rankoms. Dominuojančios informacijos srautas tampa toks stiprus, kad vis lengviau nepastebėti kitokios nuomonės. Matome, kad technologijos palengvina ir vadinamųjų „fake news“ (melagienų) sklaidą. Visi šie veiksniai prisidėjo prie to, kad pasitikėjimas keturiomis didžiosiomis institucijomis – valdžia, medijomis, verslu ir nevyriausybinėmis organizacijomis – labai sumažėjo. O kuo pasitikėjimas išaugo? Sustiprėjo polinkis į savireferentišką (save pačią cituojančią, savimi besiremiančią) žiniasklaidą ir pasikliovimas pažįstamais žmonėmis. Kitaip tariant, siekiama sustiprinti tai, kuo jau tikime, tuo, ką esame girdėję. Tiesa ir įtaka vis labiau atitenka atskiriems žmonėms, draugams, bendraklasiams, kolegoms, net nepažįstamiems, o ne ekspertams ir autoritetams. Gyvename laikais, kai pavieniai žmonės reiškia daugiau nei institucijos, o vartotojai tampa socialiniais influenceriais. Skaitmeninių technologijų plitimas ir tobulėjimas taip paveikė pasaulį, kad jų poveikio neįvertinęs verslas ar politikai skaudžiai nukentėjo. Supratę naujų technologijų poveikį, nauji rinkos žaidėjai žaibiškai susikrovė milžiniškus turtus ir įgijo didžiulę įtaką visuomenei. Pvz., kompanijos „Uber“ kapitalas jau vertinamas daugiau nei 68 milijardais JAV dolerių, ir jis yra didesnis nei „Deutsche Banko“. Skaitmeninės technologijos daro poveikį ir žmonių tarpusavio santykiams. Pvz., pažinčių portalai kasdien sulaukia milijonų lankytojų. Šiame kontekste ryškėja fenomenas, kai žmonės apklausose sako, jog nepasitiki bankais ir politikais, bet tuo pat metu pasitiki per telefono programėlę rastu nepažįstamu pavėžėju. Galbūt apklausose žmonės ne visada sako tiesą. Tačiau vien toks paaiškinimas didžiuliams pasitikėjimo pokyčiams būtų perdėm paprastas. Kai kurie sociologai kviečia į pasitikėjimą pažvelgti kaip į energiją, kuri nesunaikinama, o tik įgauna kitą formą. Galbūt mes esame ant trečiosios pasitikėjimo revoliucijos slenksčio? Pirmoji pasitikėjimo erdvė buvo lokali žmonių bend- ruomenė, kur kiekvienas pažinojo kiekvieną. Antrasis pasitikė2 DVASINGUMAS
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==