Kryžiaus įstatymas apima ne tik aukos nusiteikimą atleisti, bet ir smurtautojo atgailą bei atlygį už nusikaltimą (nuodėmę). Minėto teisingumo analogija – mūsų švenčiamas Sutaikinimo sakramentas. Jį sudaro keturios dalys: gailestis, išpažintis, atleidimas ir atsilyginimas. Svarbu pastebėti, kad atleidimas apima ir atsilyginimą už padarytą skriaudą. Tačiau atsilyginimas nėra bausmė. Jį prisiimame savanoriškai. Panašiai Jėzus prisiima kryžiaus kančią, kad sutaikytų mus su Tėvu Šventojoje Dvasioje. Jis tai daro ne manipuliuodamas galia, o megzdamas bičiuliškus santykius su mumis, tapdamas mūsų draugu ir duodamas pavyzdį, kaip turėtume blogį perkeisti į gėrį. Taigi Kryžiaus įstatymas, kuriuo remiasi teologas jėzuitas Bernardas Lonerganas, rodo, kad išganymo centre yra blogio perkeitimas į gėrį. „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras“; „Imk savo kryžių ir sek manimi“, – sako Kristus, o apaštalas Paulius priduria: „Derėjo, kad būtume išgelbėti per kryžių.“ Kristaus kryžius moko, kaip kančią paversti Dievo meilės liudijimu. Kristaus Evangelija patvirtina, kad visos mūsų geros pastangos ir išlietos ašaros gali būti perkeistos į amžinai išliekantį gėrį. Apaštalas Paulius, aiškindamas išganingą kančios galią, sako: „Savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia.“ Mūsų gyvenimas slėpiningu būdu pasitarnauja tiesiant kelią galutiniam Dievo triumfui. Tai liudijame pasirinkdami meilę, o ne neapykantą, atleidimą, o ne kerštą, savęs dovanojimą, o ne susitelkimą tik į save. Kristaus kryžius tampa pamoka, kaip tamsai pasipriešinti šviesa ir paprastus dalykus paversti nepaprastais. 13 DVASINGUMAS Praeitų metų gruodžio mėnesį knyga buvo pristatyta Edukaciniame medijų centre „Lojoteka“. Karolinos Nadzeikaitės nuotr.
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==