gyvenimus. Čia verta pacituoti jėzuitą paleontologą ir teologą Teilhard’ą de Chardiną, kuris knygos „Žmogaus fenomenas“ pabaigoje sako: „Vienaip ar kitaip, net ir paprasto biologo akimis, vis dėlto tiesa, kad niekas taip neprimena Kryžiaus kelio, kaip žmogiškoji epopėja.“ Ses. Ligita Ryliškytė pereitais metais angliškai pasirodžiusioje savo knygoje „Kodėl kryžius? Dieviškoji draugystė ir teisingumo galia“ (Why the Cross? Divine Friendship and the Power of Justice, Cambridge University Press, 2023) supažindina skaitytoją su šv. Augustino, šv. Anzelmo, šv. Tomo Akviniečio ir kitų teologų atsakymais į minėtus klausimus, didžiausią dėmesį skirdama XX a. jėzuitų teologo ir filosofo Bernardo Lonergano mintims. Anot šio teologo, Kristaus pasirinkimas iškęsti kančią yra didelės meilės aktas, paverčiantis nukryžiavimą tobulo Dievo teisingumo ir gailestingumo simboliu: „Kodėl kryžius? Nes Dievas nenorėjo paprasčiausiai sunaikinti nusidėjėlių arba išgelbėti mus be mūsų dalyvavimo, ar tiesiog atsilyginti blogiu už blogį, bet per meilę siekė iš blogio išgauti gėrį. Dievo valia buvo užmegzti draugystę su tais, kurie nutolo nuo Dievo: su galios, o ne teisingumo, iracionalumo, o ne atsakingo proto, savęs tenkinimo, o ne meilės Dievui ir viskam, kas yra Dieve, mylėtojais“ (p. 442). B. Lonerganas kalba apie „atperkamąjį teisingumą“. Skirtingai nuo įprastos reakcijos į blogį, atperkamasis teisingumas siekia atkurti teisingus santykius. Jis apima blogio „sugėrimą“ ir jo perkeitimą į gėrį. Kristaus savanoriškas kančios priėmimas tampa save dovanojančios meilės išraiška, rodančia neblėstantį Dievo įsipareigojimą žmonijai. Toks teisingumas pagrįstas save dovanojančia meile (agape), dėkingumu ir nuostaba. Puikus tokio teisingumo pavyzdys yra žmonių nesmurtinis pasipriešinimas komunistiniam režimui per vadinamąją „dainuojančią revoliuciją“ Baltijos šalyse. Tada stovėjome kartu susikabinę rankomis ir dainavome, nepabūgę net Rusijos tankų 1991 m. sausio 13-ąją. Nors žmonių solidarumas tankus sustabdė ne iš karto ir paaukotos gyvybės ne iš karto „sugėrė“ karinės beprotybės blogį, tačiau aukos nebuvo bergždžios. Netrukus užsienio šalys ėmė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, o Rusija pamažu išvedė savo kariuomenę iš mūsų krašto. Šis pavyzdys rodo, kaip veikia Kryžiaus įstatymas. Teisingumas, grindžiamas Kryžiaus įstatymu, atkuria nuodėmės suardytą kūrinijos tvarką ir tampa vienijančia jėga. Tokį teisingumą galėtume supriešinti su griežtu atlygiu arba bausme už padarytą blogį teisingumui, kuris remiasi paskatinimu arba bausmės skyrimu, atsižvelgiant į nusikaltimo ar nuopelnų mastą. Priešingai, Kryžiaus įstatymu pagrįstas teisingumas pirmiausia siekia atkurti santykius. Jis remiasi ne galia, prievarta ar nauda, bet atleidimu ir malone. 12 DVASINGUMAS
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==