PROVINCIJOJE bėdamas apie save Jėzus vartoja durų metaforą, tai ir altoriaus metaforą galėtume priskirti JAM, nes per JĮ pasiekiama gyvenimo pilnatvė. „Aš esu vartai“ – viena iš septynių Jėzaus ištartų frazių „aš esu“. Jis sako: aš esu duona, šviesa, vartai, ganytojas, prisikėlimas ir gyvenimas, kelias, tiesa ir gyvenimas, vynmedis. Tačiau metaforinė konotacija – juk žmogus nėra durys – nurodo į kitą tikrovę, padeda suprasti išganingąjį Dievo veikimą Jėzuje Kristuje. Duona, šviesa, vartai ar durys ir ganytojas – tai įvaizdžiai iš kasdienio gyvenimo, padedantys suvokti Dievo veikimą mūsų kasdienybėje, suprasti Jėzaus Kristaus veikimą. Šiuos terminus priskiriame predikatiniams apibrėžimams. Durų metafora Jėzus save apibūdina tiksliau. „Aš esu altorius“ taip pat būtų predikatinis ego eimi (graikiškai – „aš esu“) paaiškinimas. Tačiau kalbama ne tik apie Jėzaus apibūdinimą, kalbama ir apie patį jo BUVIMĄ. Prisiminkime Mozės ir degančio krūmo istoriją. Dievas apsireiškia Mozei kaip „Aš esu, kuris esu“ (Iš 3, 14). Vieta, kur Mozė susitinka su Dievu, degantis krūmas, yra šventa žemė. Dievas apibrėžia save kaip Esantįjį. Evangelijose taip pat yra keletas vietų, kuriose Jėzus vartoja ego eimi ne predikatyviai, bet absoliutine prasme. Tą pastebime, šią frazę į vokiečių kalbą versdami „Aš esu TAI“. Galbūt vokiškai šis tai skamba netgi geriau. Jėzaus susiejimas su šiuo altoriumi, altoriaus metafora, padeda mums suprasti, kad Jėzus Kristus yra ČIA. Čia ir dabar. Ši absoliuti ego eimi nuostata reiškia, kad Jėzus Kristus yra čia, altoriuje, bažnyčioje, bet ne tik joje – jis yra pasaulietinėje aplinkoje universitete per šventes ir minėjimus. Altoriaus žinią „aš esu čia“ per bažnyčios istoriją galima suprasti ir kaip naujojo Lietuvos krikščionybės kelio etapo ženklą. „Aš esu čia, tarp jūsų“, – sako Kristus. „Aš esu čia“, – liudija altorius kaip Kristaus Kūno įvaizdis. Iš vokiečių kalbos vertė Skaistė Volungevičienė 2
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==