PROVINCIJOJE Pasvarstykime, kas yra vadinamasis jėzuitiškas išbandymas, arba lotyniškai – probacija. Jėzuitams tai ypač svarbus patyrimas, kylantis iš pačios ignaciškojo dvasingumo šerdies. Per įvairias praktikas, mokslus, maldas, santykius reikia save išmėginti ir ištirti taip, kad kuo labiau galėtum atmesti tai, kas gyvenime netvarkinga, ir siekdamas vidinės laisvės pasirinktum tai, kas labiausiai pasitarnauja Dievo valios vykdymui – sekti Kristumi po kryžiaus vėliava Jėzaus Draugijoje (plg. DP, 21, 23, 147). Tai – kelias, parengiantis panaudoti tavo konkrečias galimybes Draugijos bendrystei ir misijai, kad joje veiktum tvarkingai ir vieningai drauge su kitais. Galima sakyti, kad pats jėzuitas galiausiai turi tapti „nuolatine probacija“ savo laikysena, mąstymu ir veikimu. Po dvidešimties metų daugelio įvairios trukmės probacijų, Draugijos vyresniųjų sprendimu bei Dievo malonei veikiant, aš daviau paskutiniuosius įžadus, po kurių tapau visateisiu Jėzaus Draugijos nariu – galutinai išugdytu jėzuitu. Žinoma, iš karto kyla klausimas dėl kitoniško jėzuitų būdo duodant įžadus. Taigi, atsakau: praėjus dvejiems metams po įstojimo į Jėzaus Draugiją, baigęs naujokyną, jėzuitas duoda pirmuosius – amžinuosius, tačiau paprastus – įžadus, pasiryžęs visą gyvenimą eiti šiuo keliu, leisdamas Draugijai jį tirti, ugdyti ir išmėginti, kol tampa visiškai parengtas vykdyti jos misiją. Kad tai jau įvyko, patvirtina vyresniųjų leidimas duoti paskutiniuosius, šiuokart – iškilmingus – įžadus. Po šio įvykio dažnai sulaukiu pasikartojančio klausimo, ar kas nors dėl to pasikeitė. Vertinu savo jausmus, patirtį ir negaliu nieko išskirti. Mat mano pojūtis ir dažnas įvairių asmenų patvirtinimas, kad kartu su kitais vienminčiais esu bendrabrolis jėzuitas, vieno Draugijos bendruomenės kūno, vienos misijos narys, jau buvo ne kartą išgyventas, paguodai bei džiaugsmui lydint įvairiose situacijose ir vietose priimtas. Ir vis dėlto, ką manyje pakeitė paskutinieji įžadai? Galbūt atsirado suvokimas, jog nuo šiol oficialiai Draugija patvirtina, kad sėkmingai atlikau numatytų tyrimų ir bandymų programą, kad manimi pasitiki ir mano, jog esu tinkamas visam laikui pasilikti jos kūne. Tai man ypač svarbu ne tik dvasine, bendruomenine, bet ir psichologine prasme, nes užaugęs šeimoje be tėčio nuo vaikystės uoliai ieškojau savojo kelio patvirtinimo. Šiek tiek grįžkime į paskutinį išbandymą – į terciatą. Tai – trečiasis jėzuito išbandymas, trunkantis pusmetį, tarsi naujokyno pakartojimas po ilgo jėzuito ištyrimo tiek mokslais, tiek darbais, tiek ir gyvenimu. Artėjant trečiajam T. Mindaugas Malinauskas, SJ Apie jėzuitiškus išbandymus Dievas pats yra ugdytojas, tad pasirūpina kiekvienu savaip ir veikia taip, kad neviršytų mūsų jėgų ir gebėjimų, bet augintų savo garbei ir tarnystei. 2
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==