27 PROVINCIJOJE Amerikiečių skautų Miško ženklo (kitaip – Gilwellio kursų) stovykloje, vykusioje 1977 m. JAV rytuose, visą savaitę kasdien, kaip įprasta, būdavo keliama vėliava. Tiksliau, dvi – valstybinė Jungtinių Amerikos Valstijų ir kuri nors istorinė amerikiečių vėliava, naudota dar iki dabartinės vėliavos pripažinimo, pvz., per Nepriklausomybės kovas. Vienoje jų buvo pavaizduota gyvatė barškuolė su užrašu „Nemindžiokit manęs“. Antrosios vėliavos pakėlimą lydėdavo anų laikų daina „Yankee Doodle“. Kursuose dalyvavo ir dvi lietuvių skiltys po septynis narius – aktyviai skautaujantys suaugę vyrai ir moterys. Sukirbėjo mintis: o kodėl negalime lietuvių skautų (ar kitų užsienio lietuvių jaunimo organizacijų) stovyklose daryti panašiai – kelti kurią nors lietuvišką istorinę vėliavą ir tuo metu traukti tinkamą dainą? Žinoma, kas nors turėtų pagaminti istorinių vėliavų rinkinėlį! Galimų dainų sąrašėlį jau seniai buvome sudarę: „Kur lygūs laukai“, „Lietuvos kareivėliai“, „Baltos burės plazda“, „Vilniaus kalneliai“, „Leiskit į Tėvynę“ ir t. t. Tačiau kokios būtų tos vėliavos? Pradėjome nuo straipsnio Vėliava bostoniškėje Lietuvių enciklopedijoje. Kai kurios, tokios kaip Gedimino stulpų, Vyčio ar lietuviška trispalvė, jau buvo žinomos (skautaudami buvome išmokę, kad tautinė vėliava yra geltona, žalia, raudona trispalvė, o valstybinė – Vytis raudoname fone), tad pradėjome nuo jų. Neturėdami lėšų, apsiribojame pigiausia medžiaga – spalvotų maišų audiniu – ir su talkininkais kelias vėliavas pagaminome. Per vėliavų pakėlimą jų nenaudojome. Visas pakabinome atskirai, trumpai pristatę stovyklautojams. XIX a. pabaigoje Baltimorėje buvo surengta Lietuvos vėliavų projektų parodėlė, nes Lietuvos vėliava dar nebuvo nustatyta. Žmonės galėjo siūlyti, rengėjai pasiuvo pavyzdžių ir kvietė pasisakyti. Viena iš lankytojams patikusių buvo dažniau pasitaikančių tautinių drabuT. Antanas Saulaitis, SJ Istorinių vėliavų atkūrimas
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==