Jezuitai 2022-2

27 PROVINCIJOJE Šis mūsų bičiulės Justinos Jurėnaitės eilėraštukas primena laikus, kai būdami 12–14 metų paaugliai tapome jėzuitams grąžintos ir 1991 m. kovo 3 d. naujai pašventintos Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčios bendruomenės nariais. Tuometinio bažnyčios rektoriaus t. Antano Gražulio iniciatyva bažnyčioje pradėjo telktis ir jaunimo būrelis – patarnautojai, adoruotojos, jaunimo chorelis su gitaromis. Gilinomės į liturgijos subtilybes, tarnystė prie altoriaus tapo mums kasdienė, ypač įdomu buvo ruoštis Didžiosios savaitės liturgijai. Viena iš įsimintiniausių – tais pačiais metais vykusi šv. Ignaco 500 gimimo metinių šventė, kai pirmą kartą drauge susirinko visi Lietuvos jėzuitai, dar visai neseniai veikę pogrindyje. Sekmadieniais po šv. Mišių rinkdavomės Markučių parke, kur vaidindavome Evangelijos ištraukas, žaisdavome „bulvę“, atsivesdavome vis naujų draugų. 1993 m. gausus Kazimiero bažnyčios jaunimo būrys dalyvavo susitikimuose su popiežiumi šv. Jonu Pauliumi II; suspėjome ir savanoriauti renginiuose, ir pasitikti jį bei išlydėti oro uoste, ir kartu su visos Lietuvos jaunimu stadione Kaune skandavome: „Jonai Pauliau, mes mylime tave!“ Susitikimas po 30 metų Minkštučiukai zakristijoj kilimai ištiesti pailsėti traukia ir liula paliesti. Seselės kampuos tupi, žiūri, kas ką veikia: kas sėdi, kas klūpi. Ant rausvo balsvo žalsvo kilimo – kam rūpi, ateitininkai, skautai čia sutūpę. Būsimųjų seselių kur ne kur pro plyšį iš po maldaknygių didžių tik pakaušiai kyšo.

RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==