24 PROVINCIJOJE mokyklų vadovais, pasisemti iš jų patirties. Virgilijus rūpinosi, kaip kompiuterizuoti gimnaziją, o Rasa devynerius metus iki pirmosios dukros gimimo dirbo „Microsoft“ korporacijoje, tad turėjo galimybę padėti. JAV labdara labai skatinama, ir kokiai nors organizacijai aukojantis darbuotojas gali tikėtis, kad įstaiga, kurioje jis dirba, antra tiek prie to prisidės. Be to, jeigu kam nors aukoji, gale metų sumažinami mokesčiai. Žmonėms tai gera paskata. Tad Rasos šeimai nupirkus Vilniaus gimnazijai programinę įrangą, tiek pat jos paaukojo ir „Microsoft“ korporacija. Taip gimnazija įgijo praktiškai vieną moderniausių to meto kompiuterinių programų. „Kai matai organizaciją ar mokyklą, kuri gerai veikia, padeda kitiems, yra noras juos remti. Nebuvo taip, kad Virgilijus mūsų prašytų, jis labiau stengėsi parodyti, kaip čia viskas gerai veikia ir kaip galime prie to prisidėti. Mes kasmet aukojame organizacijoms, kiek galime – mūsų mergaičių mokyklai ir lietuvių bendruomenei. Sietlo universitete yra lietuvių, latvių ir estų kalbų studijų programa, ją taip pat aukomis remiame. Užaugome veikiami lietuviškos atmosferos, ir ją reikia palaikyti. Gyvenime patys daug gavome, dabar reikia duoti atgal, paremti kitus, – sako Rasa ir tęsia: – Kadangi mūsų mergaitės lankė jėzuitų mokyklą, joje nuo mažens mokoma socialinio teisingumo, kiekviena klasė pasirenka kokią nors organizaciją per metus šelpti: renka pinigus, maistą ar drabužius. Kai Asta pernai mokėsi Vilniuje, prisidėjo prie Caritas globojamų vaikų programos „Vilties angelas“, kelis kartus per savaitę ten savanoriaudavo. Kai išmoksti jausti dėkingumą už tai, ką turi, privalai padėti kitiems. Joms nuo mažumės tai įdiegta.“ Tuometis VJG direktorius Virgilijus Saulius, pats būdamas IT specialistas, puikiai prisimena, kokia didelė parama gimnazijai buvo gautos naujausios kompiuterių programos, tačiau sako, kad dar didesnį džiaugsmą jam kelia Raišių šeimos nusiteikimas atkakliai puoselėti lietuvybę. Kadangi Rasos dukros augo mišrioje šeimoje, mama kas vasarą mėnesį laiko su jomis praleisdavo Lietuvoje, nors turėjo galimybę atostogauti bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Užtat dabar jau suaugusios dukros, po lituanistikos kursų Vilniaus universitete ne tik gerai kalba lietuviškai, bet ir pažįsta kraštą, iš kur kyla jų šaknys, ir galbūt pačios kada nors galės tęsti šeimos užmojį padėti jam labiau suklestėti. Jūratė Grabytė MISIONIERIUS. Antanas Saulaitis – žmogus, kuris visada šypsosi Taip vadinasi Aurelijos Savickienės parengta ir gausiai nuotraukomis iliustruota knyga, sudaryta iš tėvo Antano prisiminimų ir visą gyvenimą, nusidriekusį net per keletą žemynų, jo vestų užrašų. Išleido Alma littera
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==