Jezuitai 2022-2

13 DVASINGUMAS Jau nagrinėjant Pasijos libretą, galima pastebėti skirtingus teksto formalaus organizavimo lygmenis: evangelinis pasakojimas praplečiamas įterpiant liturginių choralų (turimi mintyje protestantiškieji choralai, o ne grigališkasis choralas) ir madrigalinės poezijos (Renesanso epochoje užgimusios, labai intensyvios, laisvos ir subtilios poetinės išraiškos formos) tekstus. Šis tekstų pasiskirstymas naudojamas kaip pagrindas kuriant įvairias muzikines formas, išlaikančias tą patį hierarchijos principą. Taigi, pirmiausia turime evangelinius rečitatyvus, kurie jiems būdinga išraiška perteikia biblinio teksto visumą. Šiai kategorijai reikėtų priskirti ir minios chorus, paprastai vadinamus turbae, kurie, nors ir perima Evangelijos tekstą, nuo rečitatyvų skiriasi savo polifonine struktūra (daugiabalsiškumu) ir momentiniu pobūdžiu, panašiu į eksklamaciją (šauksmą). Antroje vietoje yra choralai, kurių originali melodija ir strofos išlieka beveik nepakitusios, nepaisant kartais gausios ir turtingos harmonizacijos (figūrinių choralų). Galiausiai turime arioso ir arijas, kurios, perimdamos madrigalinius tekstus, giliai ir su stebėtina muzikinės išraiškos laisve perteikia suasmenintą evangelinio teksto interpretaciją. Pasijos pagal Matą muzikinių formų turtingumas visų pirma yra ne meninių priemonių, kuriomis siekiama įtikti publikai, bet dvasinės pedagogikos, kuri, atsižvelgdama į pojūčių svarbą, siūlo laipsnišką Dievo žodžio internalizavimą, rezultatas. Visa tai galima patikrinti pagal muzikinių formų suskirstymą į progresyvias sekas. Po kiekvienos evangelinio pasakojimo ištraukos, perteiktos secco ar accompagnato rečitatyvais arba turbae chorais, visada eina vienas ar du muzikiniai „komentarai“, netiesiogiai įtraukiantys ir Pasijos klausytojus: 1) choralas išreiškia liturginio susirinkimo balsą, kaip atsaką į ką tik girdėtą Dievo žodį; beje, visiškai pagrįstai manoma, kad Bacho laikais Pasijos klausytojai įsitraukdavo į giedojimą, nes jie puikiai mokėjo melodiją bei žodžius ir save suvokė ne kaip koncerto klausytojus, o kaip visateisius pamaldų dalyvius; 2) arioso ir arijos perteikia aktyvią ir asmeninę „lyrinio subjekto“ poziciją Evangelijos pasakojimo dramos akivaizdoje – solistai išreiškia save pirmuoju asmeniu pagal vokiečių dvasinės lied (dainos, giesmės) tradiciją, tačiau taip, kad kiekvienas arijos besiklausantis tikintysis šiame „aš“ galėtų atpažinti save ir jį priimtų. Taigi, turime labai tikslų garsinės architektūros planą, kuris, skirtingas muzikines formas suskirsčius į nustatytas sekas, suteikia Pasijos struktūrai ritmą ir išreiškia jos vidinę logiką, orientuotą į dvasinę Dievo žodžio internalizavimo pedagogiką, įsišaknijusią liuteroniškosios teologijos tradicijoje. Apibendrindami galime drąsiai teigti, kad J. S. Bacho Pasija pagal Matą yra išties genia- lus glaudaus bei vaisingo muzikos ir dvasingumo sąryšio pavyzdys, padedantis geriau suprasti, kad garsinė architektūra yra ne tik galinga autoriaus kūrybinės minties išdava. Dėl tikro autoriaus dvasinio rūpesčio bei meninių išraiškos priemonių turtingumo ir paveikumo ji atveria klausytojui kelią į neišsenkančias Dievo žodžio gelmes. Tad dėmesingas ir atviras muzikos bei Dievo žodžio klausymasis gali atverti proto ir širdies duris dar neištirtiems Dvasios turtams, kurie, nepaisant visų galimų prieštaravimų, išlaisvina pačius giliausius ir autentiškiausius mūsų gyvenimo troškimus. Belieka tik pakviesti jus, mielieji skaitytojai, išdrįsti kūrybingai leistis į naujus dvasinius potyrius (kad ir klausantis J. S. Bacho ar kitos jūsų mėgstamos muzikos), nes juk ne veltui šv. Ignacas primena, kad „dvasinėmis pratybomis suprantame kiekvieną būdą tirti sąžinę, medituoti, kontempliuoti, melstis žodžiu ir mintimis bei kitokią dvasinę veiklą. [...] Mat kaip vaikščiojimas, ėjimas ir bėgimas yra kūno pratybos, lygiai taip dvasinėmis pratybomis vadiname kiekvieną būdą, kuris parengia ir nuteikia sielą pašalinti iš savęs visus netvarkingus polinkius, o juos pašalinus ieškoti dieviškos valios ir ją rasti bei taip tvarkyti savo gyvenimą, kad būtų naudinga sielos išganymui.“

RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==