2 TIKĖJIMAS Kai minime svarbias asmenines datas – gimtadienius, santuokos sukaktuves ir pan., švenčiame bažnytines ar valstybines šventes – Velykas, Kalėdas, Naujuosius metus, paprastai esame įpratę vienas kitą sveikinti ir ko nors linkėti. Turbūt sutiksite, kad daugelis tų linkėjimų būna nuostabūs, idealiai skambantys, tačiau nerealūs. Pvz., linkėjimas santuokos dieną „kad niekuomet gyvenime nesusipyktumėte“ arba gimtadienio linkėjimas „kad visos tavo svajonės išsipildytų“, arba Naujųjų metų naktį tariami gražūs žodžiai „kad ateinančiais metais lydėtų vien tik sėkmė“. Viena vertus, tokie linkėjimai yra natūralūs, žmogiški, šie troškimai kyla iš kažkada mūsų protėvių prarasto rojaus, nes juose slypi tai, kas tobula, pasaulis be kančios ar nesėkmių. Nesąmoningai ilgimės to rojaus ir jo linkime kitiems. Antra vertus, linkėjimai yra daug tikresni ir, manyčiau, nuoširdesni, jeigu neprasilenkia su netobula žemiška tikrove. Pvz., jei tas pats linkėjimas santuokos dieną skambėtų: „Linkiu jums, kad kai susipyksite, mokėtumėte vienas kitam atleisti“, arba minėtas gimtadienio linkėjimas būtų: „Linkiu, kad nenusimintumėte, jei kai kurios svajonės neišsipildys“, arba Naujųjų metų naktį linkėtume Dievo artumą patirti ir tada, kai sekasi, ir kai nesiseka. Tie, kurie turime šv. Ignaco rekolekcijų patirtį, žinome jo mokymą apie paguodą ir nepaguodą bei tai, ką jis pataria: „Kai pateikiantysis pratybas pastebi, kad jas atliekančiojo sieloje nekyla jokių dvasinių paskatų, pavyzdžiui, paguodų ar nepaguodų, ir jo neveikia jokios dvasios, turi jį daug klausinėti apie pratybas: ar jas atlieka nustatytu laiku ir kaip“ (Dvasinės pratybos, 6). Kitaip sakant, jeigu atliekantysis pratybas nepatiria paguodos ir nepaguodos, jis nesimeldžia, neieško Dievo. Laiške Šv. Klaros vienuolyno seseriai Teresei Rechadel Ignacas rašo: „Viešpats paprastai duoda ir leidžia dvi pamokas. Vieną jis duoda, o kitą leidžia. Jo duodama pamo- ka – tai vidinė paguoda, išstumianti visą sumiši- mą ir visur teikianti Viešpaties meilę. Tiems, ką apšviečia ši paguoda, [Jis] vėliau atskleidžia ir daug slėpinių. Su tokia paguoda galiausiai visi vargai yra malonumas, o visas nuovargis – poilsis.“ Antrą pamoką, kurią Viešpats leidžia, Ignacas aprašo taip: „O kai liekame be šios paguodos, ateina kita pamoka: mūsų senasis priešas mums sukuria visus įmanomus nepatogumus, kad tik nukreiptų šalin nuo to, ką pradėjome; mus labai engia ir vis taikosi naikinti pirmosios pamokos [poveikį]; dažnai mums įteigia liūdesį, kai [...] ne- T. Aldonas Gudaitis, SJ GYVENTI IŠ TIESŲ Šv. Ignacas primena, kad neišvengiamai patirsime paguodą ir sielvartą, džiaugsmą ir savo ribotumą. Tai yra tikėjimo kelionė link Dievo.
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==