19 PAŠAUKIMAS sielovadą, organizuoti Mišias ir pamaldas bei įgyvendinti vertybinio ugdymo programas. Kauno jėzuitų gimnazijoje mokosi aštuoni šimtai mokinių, jaučiausi atsakingas už visas šias jaunas širdis. Taip pat buvau atsakingas ir už rekolekcijų namų priežiūrą bei administravimą. Galite įsivaizduoti, kaip intensyviai teko darbuotis! Tačiau ir vėl galiu pasidžiaugti, nes man šis darbas buvo mielas. Tuo labiau, kad visada šalia buvo komanda, kuri labai prisidėjo prie visų sielovados programų. Kita vieta, kur turėjau progą augti ir daug geriau pažinti mokyklą – gimnazijos administ- racija, į kurią kaip kapelionas buvau priimtas ir dalyvavau kassavaitiniuose susirinkimuose. Tiesa, negaliu nepaminėti, kad mūsų mokyk- lą, kaip ir visą pasaulį, tuo metu krėtė pandemijos iššūkiai. Todėl ir pamokos, ir nemaža dalis sielovados persikėlė į skaitmeninę erdvę. Turiu pripažinti, kad mūsų mokyklai gana neblogai sekėsi su tuo tvarkytis, nes buvome labai kūrybingi ir greitai reagavome į pasikeitusią situaciją. Įsitikinome, kad pavyko išlaikyti gana stiprų ryšį su mokiniais. Noriu pasidalinti ir kitomis patirtimis, nesusijusiomis su mano tarnyste. Beveik dvejus metus teko palydėti jaunimo chorą „Exaudi“, organizuoti įvairius teminius susitikimus ir choro narių sielovadą. Per tą laiką taip pat pabuvojau Vienoje, mūsų provincijos jaunųjų jėzuitų susitikime. Kartą vykau į Vokietiją susitikti su kitais praktiką atliekančiais provincijos jėzuitais. Taip pat mokykla delegavo mane į jėzuitiškos pedagogikos seminarą Airijoje. Dar vienas džiugus dalykas – paskutiniaisiais metais Lietuvoje buvome keturi jauni jėzuitai, atliekantys magisteriumo praktikas, todėl susitikdavome, vasarą kartu atostogavome Latvijoje ir Estijoje. Pirmaisiais metais taip pat teko prisidėti prie jėzuitiškos sielovados projekto Magis ir jaunimui organizuoti savaitę trukusį renginį, skirtą ekologijos temai. Kadangi esu ateitininkų bičiulis, dalyvaudavau jų renginiuose, vienas įsimintiniausių – kelionė į koncentracijos stovyklą Lenkijoje, kurioje kalėjo kun. Alfonsas Lipniūnas. Kiti įsiminę įvykiai – Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos teminis susitikimas ir savaitę trukusios bendros rekolekcijos, žvejyba su provincijolu Rusnėje. O ryškiausia ir gražiausia patirtis – Kauno jėzuitų bend- ruomenėje, kartu leidžiant vakarus, žiūrint krepšinio varžybas ar drauge meldžiantis su Šventuoju Raštu. Pagrindinis klausimas, kuris turbūt jums kyla perskaičius šį tekstą: o kokią vietą šiuo laikotarpiu mano gyvenime užėmė Dievas? Dveji metai, praleisti Kaune, buvo labai intensyvūs, darbingi, įdomūs, spalvingi ir kūrybingi. Daug nuveikta, daug pamatyta, daug patirta. Aš dažnai klausdavau savęs ir bandžiau pajusti, ar visa tai, ką darau, darau vienas, ar kartu su manimi darbuojasi dar kas nors. Ir dabar galiu drąsiai pasakyti, kad tai buvo mano ir Jėzaus misija, tai buvo mūsų darbas ir tarnystė, nes Jis buvo tas, kuris mane visą laiką lydėjo, įkvėpė ir palaikė – kaip tikras draugas.
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==