18 PAŠAUKIMAS dalyvauti seminaro tipo pamokose, skirtose susipažinti su Bažnyčia, kaip ženkliai prisidėjusia prie Vakarų civilizacijos kūrimo. Mokiniai kaskart gaudavo nedidelę užduotį labiau pasigilinti į temą ir pasidalyti savo patirtimi bei įžvalgomis, rengė prezentacijas grupelėse. Po pirmųjų metų mokykloje jaučiausi labai laimingas, nes pajutau naują pašaukimą pedagogo darbui, o labiausiai džiugino mokinių nuoširdumas ir atvirumas tam, ką jiems buvau parengęs. Kita veikla, į kurią įsitraukiau, – dalyvavimas mokinių vertybinio ugdymo programose, kurias gimnazijoje organizuoja kapelionas, tai yra kunigas jėzuitas, atsakingas už mokinių sielovadą. Kiekvieną savaitgalį su vienos klasės mokiniais vykdavome į jėzuitų rekolekcijų namus Kulautuvoje. Šis laikas buvo skirtas mokinių klasei, kaip bendruomenei, stiprinti, gilintis į įvairias temas, pvz., ekologiją ar dvasingumą. Labiausiai džiugino tai, kad, patekę į kitokią aplinką, trumpam palikę išmaniuosius įrenginius, mokiniai patirdavo kokybiško buvimo kartu ir bendravimo džiaugsmą. O aš, prisidėdamas prie šios programos, galėjau įsigilinti, kaip ji organizuojama. Minėjau, kad provincijolas mane taip pat skyrė Kauno jėzuitų namų ministru. Šios pareigos reiškia atsakomybę už namų ūkį, priežiūrą, tvarką bei bendradarbiavimą su namų darbuotojais. Kadangi esu praktiškas žmogus, tai man labai patiko ir buvo atsvara intelektiniam darbui mokykloje. Per šį laiką pavyko nemažai nuveikti namų labui: atnaujinome skalbyklas, kelis kambarius, valgomąjį, koridorius, tvarkėme garažus, bažnyčios palėpę ir įrengėme naują poilsio vietą mūsų namų terasoje. Baigdamas šią tarnystę jaučiausi laimingas, prisidėjęs prie bendruomenės namų gerovės ir gavęs nemažai praktinių pamokų. Kadangi antraisiais mokslo metais gimnazijos kapelionas metams išvyko į užsienį, šios pareigos atiteko man. Šiek tiek sumažėjo pamokų krūvis, tačiau teko perimti mokinių
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==