„gyvoji istorija“ t. Antanas Saulaitis. „Pasirengimas kongresui vyko sudėtingomis sąlygomis, nes visose trijose šalyse tuo metu buvo karinės diktatūros. Visą renginio programą reikėjo išversti į vietos kalbą ir pristatyti kiekvienos šalies valdžiai. Čikagoje buvo suburtas pagalbinis kongreso rengimo komitetas, kuriam vadovavo Romas Sakadolskis. Nuolat susirašinėjome su juo, iš Čikagos žinios buvo siunčiamos į kitas šalis, nes iš Pietų Amerikos to daryti negalėjome. Sakyčiau, kad darbas buvo truputį „šlubas“, dvigubas. Mes vietoje nutariame vienaip, jie Čikagoje nebūtinai tam pritaria ar mano, kad reikia daryti kitaip. Susirašinėjimas ir diskusijos užtruko, bet galiausiai viskas pavyko gerai“, – džiaugiasi t. Antanas ir tęsia: „Buvo nutarta, kad studijų dienos ir stovykla vyks Brazilijoje, „Lituanicos“ stovyklavietėje, o iškilminga dalis – šokių šventė – kiekvienoje iš trijų šalių, siekiant įtraukti kuo daugiau ten gyvenančių lietuvių. Iš Čikagos buvo užsakytas specialus skrydis į Pietų Ameriką. Tuo metu ir latviai ten turėjo kažkokį renginį, tai drauge užpildėme visą lėktuvą, kurį pavadinome „Baltijos gulbe“.“ T. Antanas suskaičiavo, kad iš viso jam yra tekę dalyvauti net devyniuose Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongresuose. Dalyviai turėdavo gerą progą pasinaudoti jo ilgamete organizatoriaus patirtimi, pasidomėti, kaip anuomet vykdavo posėdžiai, kokie klausimai būdavo sprendžiami. Kai tik dalyvaudavo kong- resuose, t. Antanas aukodavo ir šv. Mišias, nes išeivijoje mažėjant lietuvių kunigų, dažnai kongrese jis būdavo vienintelis kunigas. Į klausimą, kuo dabartiniai kongresai skiriasi nuo pirmųjų, t. Antanas atsako, kad, pvz., XVII PLJS kongrese, kuris vyko dviejose šalyse – JAV ir Kanadoje, dalyvavo vien šalių delegatai. Anksčiau atvykdavo gausesnės delegacijos ir į kongreso renginius būdavo labiau stengiamasi įtraukti vietos lietuvius. Paskutiniu metu – gal ir dėl to, kad jų gerokai sumažėjo, – toks tikslas nebekeliamas. Be to, dabar jau Sąjungos valdyba išrinkta nebe vien iš senųjų emigrantų ar dipukų anūkų, bet įtraukti ir tie, kurie apsigyveno užsienyje Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Valdybos pirmininkė šiuo metu yra Olandijoje gyvenanti lietuvė Agita Beržanskaitė. Buvę Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkai. Iš kairės: Vladas Olenikovas, Rimvydas Rubavičius, Antanas Saulaitis, Stasys Kuliavas. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos nuotr. 22 MISIJA
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==