dvasingumas dažnai vyksta tarp pažįstamų žmonių ar bent jau matytų veidų. Sava kultūra tavęs nenustebins, o ir sąlygos sukuriamos labai patogios. Pasaulinis MAGIS išsiplečia į daug platesnes erdves. Ten mintys klajoja nuo nepasitenkinimo maistu iki nuostabos sutinkant įvairių tautybių žmonių“, – pasakoja iš Lisabonos grįžusi Ramutė Krasauskaitė, ten patekusi į pilig- rimystės dviračiais eksperimentą ir kartu su kitais ratuotais piligrimais pasiekusi Fatimą. Tą patį kelio iššūkį priėmęs Martynas Asakavičius priduria, kad dėmesio verta ne tik tarptautinės bendrystės patirtis, bet ir ypatinga šalies gamta: „Akį traukė unikalus Portugalijos kraštovaizdis: lygumose plytinčios pomidorų plantacijos, aukštumose – alyvmedžiai ir vynuogynai. Atmintyje ilgam liks nuostabaus grožio naktinis Fatimos vaizdas. Fatima – ypatinga vieta, į kurią tikrai norėčiau sugrįžti.“ Į piligriminį kelią leidosi ir Kauno MAGIS klubo narė Simona Žindžiūtė. Tiesa, jos kelionė iš Moledo į Ponte de Limą vyko pėsčiomis. „Keliaudama prisiminiau, kad kažkada svajojau apie kalnus ir kelią į Santjago de Kompostelą. Mūsų piligrimų grupė ir keliavo jo portugališkąja atkarpa. Ši piligrimystė buvo ir svajonės išsipildymas, ir auginanti patirtis, kurioje kartais jausdavausi išmesta iš komforto zonos. Nors buvo fiziškai sunkių akimirkų, padėjo pokalbiai, padrąsinimai, juokas ir, žinoma, Dievas“, – sako Simona. Apie fizinius iššūkius pasakoja ir Nojus Žekonis, patekęs į dvasingumo eksperimentą. „Man rimčiausias fizinis iššūkis buvo po Jaunimo dienų uždarymo Mišių išvykti kartu su milijonu žmonių iš tos pačios vietos. Neišsimiegojus, su nemažu nešuliu, neturint pakankamai vandens ir tvyrant 39 laipsnių Lisabonos karščiui keliauti kelis kilometrus iki neužkimštos metro stotelės buvo keblu“, – prisiminė Nojus. Nors karštis, gausi renginio programa ir nuolatinis šurmulys vargino ne vieną dalyvį, bendrystės džiaugsmas tarp Lisabonos dulkių tikrai nepasimetė. „Pasaulinis MAGIS man buvo laikas, kai atsiribojau nuo visų namuose paliktų dalykų: buities, darbo, rutinos. Būdama ten žavėjausi tautų, kultūrų įvairove ir gražia santarve tarpusavyje. Labiausiai įsiminė „Tautų festivalio“ vakaras, kai tiek daug skirtingų kultūrų atstovų supažindino dalyvius su savo šalių dovanomis. Jaučiau didelę palaimą tai matydama“, – dalijosi Taizé eksperimentą patyrusi Evelina Vidmantė. Jai pritaria ir dvasingumo eksperimentą pasirinkusi Asta Krasauskaitė, prisimindama optimizmo pripildytas MAGIS dienas: „Negaliu sakyti, kad anksčiau nebuvau pozityvus žmogus, tačiau pasaulinis MAGIS man priminė, kad pozityvus žvilgsnis į pasaulį ir džiugus dalijimasis savo talentais yra tas įrankis, kuriuo kuriama vilties kupina ateitis. Ši mintis mane skatina būti vilties nešėja kasdienybėje, nenukabinti nosies ir įsipareigoti kurti gražius dalykus ten, kur esu.“ Paklausta, o kas gi labiausiai įsiminė pi- ligrimystėje dviračiais, Kamilė Druktenytė sako,kad kelionėje neįmanoma nepastebėti bendrystės jėgos. „Viena pagrindinių minčių, kurią parsivežiau, – nuoširdumui nereikia kalbos. Mūsų tarptautinėje grupėje ne visi mokėjo angliškai, ne su visais buvo įmanoma susikalbėti. Tad mus vienijo muzika! Dainavome ir muzikavome daug. Kiekvieną vakarienę užbaigdavo dainos ir įvairiausios melodijos, visi susikabinę ratu linguodavome į taktą kaip geriausių drau9
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==